Vidurinė Azija

Vidurinė Azija didžiulį Azijos žemyną sujungia su Europa. ES pripažįsta jos strateginę svarbą dėl prekybos ir energetikos kelių, taip pat tokių išteklių kaip dujos, nafta ir naudingosios iškasenos (visų pirma auksas, uranas ir visų rūšių retųjų žemių metalai). 2019 m. ES atnaujino savo Vidurinės Azijos strategiją, daugiausia dėmesio skirdama atsparumui (apimant tokias sritis kaip žmogaus teisės, sienų saugumas ir aplinka), gerovei (daug dėmesio skiriant junglumui) ir regioniniam bendradarbiavimui.
Pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs 2025 m. balandžio mėn., buvo svarbus žingsnis ir galimybė pakylėti santykius į strateginės partnerystės lygmenį, stiprinti prekybą bei sutelkti dėmesį į ekonominį bendradarbiavimą energetikos srityje, investicijas, kokybišką junglumą, skaitmeninimą, darnų vystymąsi ir bendradarbiavimą saugumo srityje (įskaitant hibridines grėsmes). Pagal strategiją „Global Gateway“ planuojamas 12 mlrd. EUR vertės investicijų paketas, kuriuo siekiama pagerinti prekybos maršrutus. Tai puiki galimybė ES parodyti savo geopolitinį interesą intensyvinti dvišalį angažavimąsi ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą su Vidurine Azija, kad būtų sumažinta jos priklausomybė nuo Kinijos ir Rusijos pasaulinių geopolitinių pokyčių kontekste. Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat daug dėmesio skirta klimato srities veiksmams, žmogaus teisėms ir strateginiams ištekliams (įskaitant ypatingos svarbos žaliavas).
Atsižvelgiant į padėtį Afganistane, Vidurinė Azija tapo labai svarbi saugumo ir stabilumo požiūriu. 2022 m. sausio mėn. riaušės Kazachstane (kurios baigėsi po to, kai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija pasiuntė Rusijos vadovaujamas karines pajėgas) ir Vidurinės Azijos šalių pasienio konfliktai rodo, kad Maskvos įtakojamame regione yra nestabilumo pavojus. Tačiau ši įtaka Vidurinėje Azijoje silpnėja dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir karinių pajėgų koncentracijos fronte. Šis pokytis suteikė Vidurinės Azijos šalims progą tapti labiau nepriklausomomis regioninėmis veikėjomis ir atvėrė naujų partnerystės ir bendradarbiavimo su ES galimybių tokiose srityse kaip energetika, žaliavos ir junglumas. Vis dėlto Rusija tebėra pagrindinė saugumo užtikrintoja regione, turinti karinę infrastruktūrą trijose iš penkių Vidurinės Azijos šalių, ji kontroliuoja du trečdalius ginklų importo ir remia regiono vyriausybes.
Prekybos ir investicijų srityje didėja Kinijos įtaka įgyvendinant jos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Reaguodama į šią iniciatyvą, ES padidino savo angažavimąsi ir investicijas regione įgyvendindama savo strategiją „Global Gateway“. Jei atsižvelgiama į atskirų valstybių narių pagalbą, ES yra didžiausia paramos teikėja Vidurinėje Azijoje, 2021–2027 m. laikotarpiu Vidurinės Azijos regioninei daugiametei orientacinei programai skyrusi daugiau kaip 550 mln. EUR. ES ir Vidurinė Azija ėmėsi svarbių veiksmų pagal ES strategiją „Global Gateway“, kad sukurtų Transkaspijos transporto koridorių, kuriuo siekiama sukurti Europą ir Vidurinę Aziją sujungiantį daugiarūšio transporto, modernų ir konkurencingą maršrutą.
Parlamentas toliau akcentuoja žmogaus teisių, gero valdymo ir socialinio vystymosi svarbą regione, pabrėždamas parlamentinės diplomatijos vaidmenį ir tvirtai remdamas demokratiją bei teisinės valstybės principą.

Teisinis pagrindas

• Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis „Išorės veiksmai“;
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206–207 straipsniai (prekyba) ir 216–219 straipsniai (tarptautiniai susitarimai);
• partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (PBS), apimantys dvišalius santykius, išskyrus su Turkmėnistanu, su kuriuo sudarytas laikinasis prekybos susitarimas. 2020 m. kovo 1 d. visapusiškai įsigaliojo naujas tvirtesnis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (TPBS) su Kazachstanu. 2019 m. liepos mėn. parafuotas TPBS su Kirgizija ir vyksta derybos su Uzbekistanu. Tadžikistanas taip pat pareiškė susidomėjimą TPBS.

Vidurinės Azijos šalys bei ES ir Vidurinės Azijos santykiai

Daugelį metų dėl ginčų, susijusių su sienomis ir ištekliais, Vidurinės Azijos valstybių tarpusavio santykiai buvo prasti. Tačiau padėtis sparčiai pasikeitė po to, kai 2016 m. Uzbekistano valdymą perėmė kitas lyderis, dėl to pradėjo vertis naujos regioninio bendradarbiavimo galimybės.

Reguliarūs Vidurinės Azijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai yra regioninės diplomatijos pagrindas. 2018 m. kovo mėn. Astanoje įvyko pirmasis Vidurinės Azijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas regioninio bendradarbiavimo klausimais. 2024 m. rugpjūčio mėn. Astanoje vykusiame šeštajame Azijos valstybių vadovų konsultaciniame susitikime vadovai patvirtino regioninio bendradarbiavimo iki 2027 m. veiksmų gaires ir pristatė strategiją „Vidurinė Azija 2040 m.“. Šiomis iniciatyvomis siekiama tvirtinti tarpvyriausybinį koordinavimą, stiprinti regioninę tapatybę ir skatinti ekonominę integraciją. Atsinaujinantieji ištekliai yra dar viena sritis, kuriai skiriama daug dėmesio, atsižvelgiant į didžiules regioninio bendradarbiavimo ir investicijų galimybes šioje srityje. Šiuo metu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pasaulinės infliacijos ir didėjančių žaliavų kainų regiono ekonomika susiduria su neapibrėžtumu.

Visų Vidurinės Azijos šalių užsienio politika yra daugiakryptė, visų pirma jos siekia išlaikyti ryšių su Rusija, Kinija, ES ir Jungtinėmis Valstijomis pusiausvyrą. Santykiai su Turkija ir Iranu taip pat svarbūs. Turkmėnistanas iš esmės yra uždaras išoriniam pasauliui, o jo „nuolatinio neutralumo“ statusą pripažįsta net Jungtinės Tautos. Po to, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. Talibanas perėmė valdžią, padėtis Afganistane tapo ne tik pasaulio problema, bet ir didžiausią susirūpinimą Vidurinės Azijos vyriausybėms keliančiu klausimu. Visas Vidurinės Azijos regionas tapo zona, itin svarbia siekiant neleisti plisti religiniam ekstremizmui ir teroristų tinklams bei prekybai narkotikais jo teritorijoje. Afganistaną ištikus humanitarinei krizei Vidurinė Azija tapo paskirties vieta dideliam skaičiui Afganistano pabėgėlių, kurie pagal dvišales ir regionines programas, kurios yra 2021–2027 m. ES daugiametės orientacinės programos dalis, gali gauti papildomą ES paramą.

ES santykių mastas yra susijęs su atskirų Vidurinės Azijos šalių pasirengimu vykdyti reformas ir stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir teismų sistemos nepriklausomumą. Šalys taip pat turi būti pasirengusios modernizuoti ir įvairinti savo ekonomiką, be kita ko, remdamos privatųjį sektorių ir mažąsias bei vidutines įmones. Taryba ES Vidurinės Azijos strategiją patvirtino 2019 m. birželio mėn. Siekdama toliau stiprinti dvišalius ryšius, ES su Vidurinės Azijos šalimis derėjosi dėl TPBS. 2025 m. pradžioje TPBS buvo pasirašyti su Kazachstanu, Kirgizija ir Uzbekistanu, taip pat buvo baigtos derybos su Tadžikistanu.

2022 m. lapkričio mėn. Samarkande (Uzbekistanas) įvyko ES ir Vidurinės Azijos tarptautinė konferencija sujungiamumo klausimais („Global Gateway“). Regioninio požiūrio ir regioninio bendradarbiavimo svarba taip pat buvo pabrėžta per ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimus. 19-asis ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimas įvyko 2013 m. spalio mėn. ES ir Vidurinė Azija priėmė bendras ryšių stiprinimo veiksmų gaires, kuriose apibrėžiamos santykių stiprinimo pasitelkiant dialogą ir praktinį bendradarbiavimą sritys bei veiksmai. Šiose veiksmų gairėse pabrėžiamas junglumo stiprinimas, visų pirma vykdant prekybos, investicijų ir infrastruktūros projektus, suderinant juos su ES iniciatyva „Global Gateway“.

2023 m. ES ir Vidurinės Azijos prekybos prekėmis vertė siekė 52,8 mlrd. EUR, o prekybos perteklius sudarė 12,4 mlrd. EUR Vidurinės Azijos šalių naudai. Vidurinė Azija Europos Sąjungai daugiausia tiekia žaliavas, pavyzdžiui, žalią naftą, gamtines dujas, metalus ir medvilnę. Mainais ES visų pirma eksportuoja mašinas, transporto įrangą ir pagamintas prekes, kurios kartu sudaro daugiau nei pusę viso jos eksporto į regioną. 2025 m. balandžio mėn. Samarkande įvyko pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Kintančioje pasaulinėje ir regiono geopolitinėje aplinkoje ES ir Vidurinės Azijos vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir nusprendė, kad jų santykiai taps strategine partneryste.

Parlamento veikla Vidurinėje Azijoje daugiausia vykdoma pasitelkiant, be kita ko, Užsienio reikalų (AFET) komitetą, Tarptautinės prekybos (INTA) komitetą, Saugumo ir gynybos (SEDE) komitetą, Žmogaus teisių (DROI) pakomitetį, Delegaciją ryšiams su Vidurine Azija (D-CAS), taip pat parlamentinio bendradarbiavimo komitetus (PBK) ir Delegaciją ryšiams su Afganistanu (D-AF). Parlamentas prižiūri susitarimų įgyvendinimą ir daug dėmesio skiria žmogaus teisių klausimams, politinei padėčiai, ekonominiam ir vystomajam bendradarbiavimui, taip pat rinkimų procesams.

Po 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazijos į Ukrainą ir ES sprendimo Rusijai taikyti keletą sankcijų paketų, kai kurios Vidurinės Azijos šalys, visų pirma Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas, tapo galimais sankcijų apėjimo centrais, kaip nurodyta Parlamento rezoliucijose.

2024 m. sausio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, kurioje atnaujino savo visapusišką požiūrį į regioną ir palankiai įvertino planus surengti pirmąjį ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis įvyko 2025 m. balandžio mėn. Rezoliucijoje taip pat pritariama 2023 m. spalio mėn. bendroms ES ir Vidurinės Azijos ryšių stiprinimo veiksmų gairėms, kuriomis siekiama skatinti dialogą ir bendradarbiavimą.

A. Kazachstanas

2017 m. gruodžio mėn. Parlamentas pritarė TPBS su Kazachstanu, pabrėždamas principo „parama pagal pažangą“ svarbą siekiant skatinti politines ir socialines bei ekonomines reformas. ES ir Kazachstano TPBS įsigaliojo 2020 m. kovo mėn.

Po trijų dešimtmečių valdžioje, buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas iš pareigų atsistatydino 2019 m. kovo mėn., tačiau, vadinamas aukščiausiuoju lyderiu ir tautos tėvu, jis iki 2022 m. išlaikė didelę įtaką ir oficialius įgaliojimus.

2020 m. Kazachstanas prisijungė prie JT tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto – tai daugiašalė sutartis, įtraukta į Tarptautinę žmogaus teisių chartiją. 2021 m. sausio mėn. Kazachstane buvo panaikinta mirties bausmė prieš tai ratifikavus JT tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą. Europos išorės veiksmų tarnyba pagyrė šį žingsnį.

Po to, kai išaugus suskystintų dujų kainoms 2022 m. sausio mėn. kilo protestai, nežinomi, gerai apmokyti ir organizuoti ginkluoti asmenys išprovokavo smurtinius veiksmus. Prezidentas K.-Ž. Tokajevas paskelbė nepaprastąją padėtį. Reaguodama į prezidento K.-Ž. Tokajevo prašymą, Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija susitarė iš Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Armėnijos ir Kirgizijos į Kazachstaną siųsti karius (taikos palaikymo pajėgas).

Prezidentas K.-Ž. Tokajevas, pasinaudodamas krize, apkaltino ankstesnę administraciją, sutvirtino savo valdžią ir nutraukė N. Nazarbajevo jam primestą dviejų valdžios galių režimą. K.-Ž. Tokajevas pradėjo eiti Nacionalinės saugumo tarybos pirmininko pareigas ir paskyrė naują ministrą pirmininką. Pagrindiniai N. Nazarbajevo šeimos nariai neteko įtakingų pozicijų. 2022 m. rugsėjo mėn. Kazachstano parlamentas pervadino valstybės sostinę iš Nur Sultano į Astaną – tai paskutinis veiksmas, kurį atlikusi šalis nutolo nuo pirmojo buvusios Sovietų respublikos prezidento Nursultano Nazarbajevo.

2022 m. birželio mėn. Kazachstanas surengė konstitucinį referendumą, kuriuo padaryta esminių esamos institucinės valdžios pusiausvyros pakeitimų, be kita ko, sumažinant prezidento įgaliojimus ir sustiprinant parlamento vaidmenį. Šiomis reformomis buvo siekiama spręsti jau ilgą laiką susirūpinimą keliančius klausimus dėl prezidento valdžios sutelkimo ir skatinti labiau subalansuotą politinę sistemą.

Kazachstano 2025 m. ekonominės perspektyvos toliau atsargiai vertinamos optimistiškai ir numatoma, kad BVP augs apie 4 proc. Tačiau tebėra netikrumo, visų pirma susijusio su naftos gavyba ir pasaulinėmis ekonominėmis sąlygomis. Šalis toliau imasi veiksmų siekdama ilgalaikio tikslo – iki 2050 m. tapti viena iš 30-ies labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, kaip nurodyta Kazachstano 2050 m. strategijoje. Kazachstanas toliau vykdo liberalizavimą ir siekia prisitaikyti prie socialiai orientuotos ekonomikos. Šalies 2025–2027 m. biudžete didelis dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir daug investuojama į švietimo, sveikatos bei socialines programas. Vyriausybė suintensyvino kovą su korupcija.

ES yra pagrindinė Kazachstano prekybos partnerė ir didžiausia užsienio investuotoja. 2024 m. Kazachstano eksportas į ES sudarė 33,5 mlrd. EUR, o importas iš ES į Kazachstaną – 11,5 mlrd. EUR. Apskritai, palyginti su 2023 m., prekyba prekėmis padidėjo 6 proc.

2023 m. kovo mėn. Kazachstane įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, per kuriuos įgyvendinta mišri rinkimų sistema: 70 proc. vietų skiriama remiantis proporciniu principu, o 30 proc. vietų – remiantis balsų dauguma. Per rinkimus partija „Amanat“ (buvusi „Nur-Otan“) surinko balsų daugumą (53,9 proc. balsų) ir gavo 64 iš 98 Mažiliso (žemųjų rūmų) vietų.

2024 m. spalio mėn. įvyko 21-asis ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos posėdis, kuriame daugiausia dėmesio skirta transporto jungčių, visų pirma Transkaspijos transporto koridoriaus, stiprinimui. Abi šalys pripažino, kad padaryta pažanga horizontaliojo aviacijos susitarimo ir jų partnerystės ypatingos svarbos žaliavų srityse. Jos taip pat aptarė būsimus vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus. ES teigiamai įvertino Kazachstano indėlį siekiant energetinio saugumo ir jo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2060 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat jo dalyvavimą įgyvendinant Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano.

Rinkimų Kazachstane Parlamentas nestebėjo nuo 2005 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO ODIHR) siuntė rinkimų stebėtojus į Kazachstaną. ESBO OIDHR nusiuntė rinkimų stebėjimo misiją į išankstinius parlamento rinkimus 2023 m. kovo mėn., reaguodamas į susirūpinimą, kad nėra tikros opozicijos partijai „Amanat“ (buvusi „Nur Otan“) ir Kazachstanas nesilaiko rekomendacijų, susijusių su pagrindinėmis laisvėmis, rinkimų administracijos nešališkumu ir teisės turėjimu būti renkamam.

Parlamentas atkreipė dėmesį į poreikį užtikrinti pagrindines teises, liautis savavališkai kalinti žmogaus teisių aktyvistus ir politinių opozicinių judėjimų narius, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma LGTBIQA+ asmenų teisių, ir užtikrinti kazachų ir kitų etninių mažumų saugumą. Be to, jis paragino apsvarstyti galimybę nustatyti individualias sankcijas Kazachstano pareigūnams, tiesiogiai atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus.

Parlamentas 2022 m. sausio mėn. priėmė rezoliuciją dėl protestų ir smurto Kazachstane, kurioje pakartojo savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje prasidėjus protestams, įskaitant plačiai naudojamus kankinimus ir demokratijos nepaisymą.

ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komitetas yra atsakingas už dviejų parlamentų santykių valdymą. 2024 m. spalio ir lapkričio mėn. įvyko 21-asis ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis. Per jį daugiausia dėmesio skirta politinių ir ekonominių santykių stiprinimo bei sankcijų vengimo, Transkaspijos transporto koridoriaus, bendradarbiavimo energetikos srityje ir klimato kaitos klausimams. Parlamentas akcentavo politinės įvairovės ir žiniasklaidos laisvės Kazachstane svarbą ir bendravo su žmogaus teisių gynėjais bei aktyvistais.

B. Kirgizija

Dabartinį 2019 m. ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) pakeis 2024 m. birželio mėn. pasirašytas, bet dar neratifikuotas, tvirtesnis PBS (TPBS). TPBS apima įvairias sritis, įskaitant politinį dialogą, prekybą ir investicijas, darnų vystymąsi, tyrimus ir inovacijas, švietimą, aplinką ir klimato kaitą, taip pat teisinę valstybę, žmogaus teises ir pilietinę visuomenę. Jis taip pat sudaro sąlygas bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir regioninį stabilumą.

ES yra viena iš pagrindinių darnaus vystymosi ir reformų Kirgizijoje rėmėjų. Parengta 2021–2027 m. orientacinė daugiametė programa atitinka 2040 m. Kirgizijos nacionalinę vystymosi strategiją, kurioje išdėstytos ilgalaikės gairės, kaip tapti stipria, savarankiška ir klestinčia šalimi.

Dabartinėje ES ir Kirgizijos partnerystėje daugiausia dėmesio skiriama atsparumui klimato kaitai, energetikos infrastruktūrai ir jaunimo rėmimui. Pagrindinės iniciatyvos, be kita ko, yra Kirgizijos atsparių vandens išteklių programa, pagal kurią 42 mln. EUR Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskola derinama su 15 mln. EUR ES dotacija vandentvarkai tobulinti. ES taip pat patvirtino 5 mln. EUR vertės iniciatyvą, kuria daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, lyčių lygybei ir žmogaus teisėms. Be to, ES Kirgizijos studentams ir toliau kasmet siūlo daugiau kaip 300 stipendijų – visa tai daroma vadovaujantis ES darnaus vystymosi strategija „Global Gateway“.

ESBO ODIHR reguliariai stebi parlamento ir prezidento rinkimus. 2020 m. spalio mėn. Kirgizijoje įvyko parlamento rinkimai, kurie po masinių protestų dėl pažeidimų ir balsų pirkimo buvo pripažinti negaliojančiais. 2020 m. spalio mėn. atsistatydino Kirgizijos prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas, o 2021 m. sausio mėn. šalyje įvyko prezidento rinkimai, po kurių šeštojo Kirgizijos prezidento pareigas pradėjo eiti Sadyras Džaparovas. ES pažymėjo, kad, kaip pranešė ESBO ODIHR, rinkėjų aktyvumas buvo mažas, kandidatams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, padaryta rinkimų kampanijos procedūrų pažeidimų ir piktnaudžiauta administraciniais ištekliais.

2021 m. balandžio mėn. surengtame referendume rinkėjai pritarė naujai konstitucijai, pagal kurią parlamento narių skaičius sumažintas 25 proc. iki 90 vietų. Be to, pagal ją prezidentui suteikiami įgaliojimai skirti teisėjus ir teisėsaugos institucijų vadovus ir pakeistas įstatymas, pagal kurį vieną kadenciją prezidentavusiam prezidentui sudaromos palankesnės galimybės būti perrinktam antrajai kadencijai. Pastarojo meto šalies parlamento rinkimai įvyko 2021 m. lapkričio mėn. ir šiuo metu kitus parlamento rinkimus numatyta surengti 2025 m.

2024 m. lapkričio mėn. ES ir Kirgizija surengė 14-ąjį dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris buvo pirmasis nuo tada, kai 2024 m. birželio mėn. buvo pasirašytas TPBS. ES pareiškė susirūpinimą dėl 2024 m. balandžio mėn. Kirgizijos ribojamojo įstatymo dėl užsienio agentų, parengto remiantis Rusijos teisės aktu, ir atkreipė dėmesį į galimą visuomenės nepasitenkinimą. ES taip pat iškėlė saviraiškos, žiniasklaidos, susirinkimų ir asociacijų laisvių klausimą. ES atkreipė dėmesį į mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę ir pabrėžė, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant demokratinės visuomenės stabilumą.

Nuo 2016 m. Kirgizija naudojosi galimybe be muitų ir netaikant kvotų patekti į ES rinką, suteikta dviem trečdaliams jos produktų pagal bendrąją lengvatų sistemą plius (BLS+), taip stiprinant ekonominius ryšius ir sudarant galimybes didinti bei įvairinti eksportą. 2024 m. ES ir Kirgizijos prekybos vertė sudarė 2,8 mlrd. EUR. ES eksporto į Kirgiziją vertė siekė 2,7 mlrd. EUR ir daugiausia buvo eksportuojama transporto įranga, mašinos ir cheminės medžiagos. ES importą iš Kirgizijos daugiausia sudarė taurieji metalai ir mineraliniai produktai.

Parlamentas yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Kirgizijoje. 2020 m. liepos mėn. baigtas žmogaus teisių gynėjo Azimdžono Askarovo mirties kalėjime aplinkybių tyrimas, kuris vėliau buvo atnaujintas.

Parlamentas palankiai įvertino paliaubas, paskelbtas po 2021 m. balandžio mėn. įvykusių susirėmimų prie Kirgizijos ir Tadžikistano sienos, ragindamas abi šalis surengti diplomatines diskusijas užuot dalyvavus kariniuose susirėmimuose. Per Kirgizijos ir Tadžikistano pasienio konfliktą žuvo ir sužeista šimtai žmonių, o tūkstančiai žmonių buvo perkelti. Kirgizija yra labai svarbi Europos parlamentinės diplomatijos partnerė, palaikanti reguliarius ryšius ir atvirai diskutuojanti apie žmogaus teisių padėtį šalyje, jos poziciją dėl Rusijos ir karo prieš Ukrainą. 2023 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Kirgizijoje, reaguodamas į prieštaringai vertinamą Kirgizijos įstatymo projektą dėl žiniasklaidos ir NVO. Tai buvo viena iš pagrindinių tarpparlamentinio dialogo temų per Parlamento D-CAS vizitą į Kirgiziją 2023 m. gruodžio mėn. siekiant surengti 16-ąjį ES ir Kirgizijos Respublikos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdį.

2015 m. Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl LGBTIQA+ „propagandos“ įstatymų projektų.2023 m. rugpjūčio mėn. Kirgizija priėmė naują įstatymą, kuriuo siekiama apriboti saviraiškos laisvę ir prieigą prie informacijos apie LGTBIQA+ asmenis, tapatybę, teises ir gyvenimą.

2024 m. gruodžio mėn. Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių padėties Kirgizijoje išreikštas susirūpinimas dėl Kirgizijos socialinių demokratų partijos lyderio Temirlano Sultanbekovo ir kitų demokratiją remiančių aktyvistų suėmimo, pareiškiant abejones dėl jų sulaikymo teisėtumo prieš 2024 m. lapkričio mėn. vykusius vietos savivaldos rinkimus. Rezoliucijoje kritikuojamas demokratinės praktikos ir žmogaus teisių padėties blogėjimas Kirgizijoje, įskaitant nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicinių partijų slopinimą. Parlamentas primygtinai ragina laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, nes jie įtraukti į ES ir Kirgizijos partnerystę.

Parlamentas palankiai įvertino tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir Kirgizijos ir Uzbekistano bei Kirgizijos ir Tadžikistano sienų demarkaciją, patvirtintą 2025 m. sausio mėn. įvykusiame Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovų susitikime.

C. Uzbekistanas

2021 m. balandžio mėn. Uzbekistanas tapo devintąja BLS+ priemone besinaudojančia šalimi. Prisijungęs prie šios sistemos, Uzbekistanas gauna papildomos ekonominės naudos, nes panaikinti muitai dviem trečdaliams produktų linijų, kurioms taikoma BLS+ sistema. Priemonė skatina šalies eksportą ir padeda pritraukti užsienio investicijų. Savo ruožtu, tikimasi, kad Uzbekistanas įgyvendins 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl gero valdymo, žmogaus ir darbuotojų teisių ir aplinkos bei klimato apsaugos.

2022 m. liepos mėn. ES ir Uzbekistanas užbaigė derybas dėl naujojo TPBS, kuriuo siekiama sukurti naują, modernią ir plataus užmojo ES ir Uzbekistano partnerystės stiprinimo sistemą. 2023 m. gruodžio mėn. Taškente surengtas ES ir Uzbekistano 19-asis metinis bendradarbiavimo komiteto posėdis. Abi šalys pasikeitė nuomonėmis dėl tolesnio bendradarbiavimo finansų, technikos, prekybos, ekonomikos ir investicijų srityse plėtojimo, daugiausia dėmesio skirdamos priemonėms, kuriomis siekiama liberalizuoti ir supaprastinti prekybos procedūras pasinaudojant BLS+ teikiama nauda. Abi šalys akcentavo pastangas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti žaliosios energijos projektus, taip pat bendradarbiavimą transporto plėtros srityje, įskaitant Kaspijos jūros regiono tarptautinį transporto maršrutą.

2024 m. Uzbekistanas iš ES importavo 3 959 mln. EUR vertės prekių, o jo eksporto į ES vertė iš viso siekė 845 mln. EUR, t. y., palyginti su 2023 m., išaugo 8,2 proc. Prie šio augimo prisidėjo BLS+ statusas – nuo 2021 m. Uzbekistano eksportas į ES gerokai padidėjo.

Pagal 2021–2027 m. ES orientacinę daugiametę programą Uzbekistanui 2021–2024 m. laikotarpiui skirta 76 mln. EUR, o 2025–2027 m. – papildomi 43 mln. EUR naujoms dvišalėms iniciatyvoms, daugiausia dėmesio teikiant demokratinio valdymo stiprinimui, pažangai vykdant skaitmeninę pertvarką, įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimui ir pažangaus bei aplinką tausojančio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus plėtojimui.

Nuo tada, kai 2016 m. pareigas pradėjo eiti Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas, demokratiniai pokyčiai buvo reikšmingi ir spartūs. Tai teigiami žingsniai, kurie apima keletą plataus užmojo reformų ir vidaus pokyčių, pavyzdžiui, kai kurių politinių kalinių paleidimą.

2021 m. vasario mėn. Š. Mirzijojevas pasirašė įstatymą dėl prezidento rinkimų perkėlimo į 2021 m. spalio mėn. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras pakartojo savo rekomendacijas dėl politinių partijų finansavimo, spartesnio balsų skaičiavimo ir valstybės išteklių rinkimų kampanijoms mažinimo. 2023 m. liepos mėn. Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas buvo perrinktas 87,1 proc. balsų. Jis tęsia plataus užmojo reformas, numatytas pagal 2022–2026 m. vystymosi strategiją, kuria šalyje siekiama užtikrinti realius pokyčius socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu, veiksmingą administravimą, labiau nepriklausomą teismų sistemą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Uzbekistanas palaiko dialogą su Talibanu prekybos ir ekonominės sąveikos klausimais, užtikrinant sienų saugumą ir bendradarbiavimą energetikos, transporto ir tarptautinio krovinių vežimo srityse, taip pat vykdant geležinkelių projektą, sujungiantį Uzbekistano pasienio miestą Termezą su Pakistano Pešavaro miestu per Afganistano miestus Mazari Šarifą ir Kabulą.

Prezidentui Š. Mirzijojevui einant pareigas buvo sustiprinti Uzbekistano ir Rusijos santykiai. Uzbekistanas susilaikė JT Generalinėje Asamblėjoje pasmerkiant Rusijos invaziją į Ukrainą, oficialiai priimdamas „neutralią“ poziciją. Rusija ir Uzbekistanas bendradarbiauja karinėje ir technologinėje srityje, įskaitant bendrus ginklų viešuosius pirkimus, mokslinius tyrimus ir modernizavimo pastangas. Be to, Rusija, kaip viena iš pagrindinių prekybos partnerių, bendradarbiauja su Uzbekistanu naftos ir dujų pramonėje. 2025 m. sausio mėn. Rusija ir Uzbekistanas oficialiai įtvirtino karinę strateginę partnerystę kartu su platesnėmis strateginėmis iniciatyvomis, kurios tęsis iki 2030 m.

2024 m. sausio mėn. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijojevu. Jie paskelbė, kad Kinija ir Uzbekistanas nusprendė sukurti tvirtą visapusišką strateginę partnerystę naujame amžiuje.

Parlamentas pirmą kartą buvo pakviestas stebėti parlamento rinkimų Uzbekistane 2019 m. gruodžio mėn., tačiau atsisakė tai padaryti remdamasis tuo, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, pabrėždamas, kad visi kandidatai buvo iš režimą palaikančių partijų. Todėl rinkimus stebėjo tik ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras.

Parlamentas priėmė kvietimą stebėti 2021 m. spalio mėn. prezidento rinkimus, nors Centrinės rinkimų komisijos užregistruoti penki kandidatai tariamai palaikė vyriausybę.

2024 m. gruodžio mėn. įvyko 17-asis ES ir Uzbekistano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis, o 2025 m. balandžio mėn. – 18-asis parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis, tai rodo pastangas stiprinti partnerystę ir pagrindines bendradarbiavimo sritis. Dalyviai aptarė tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir bendrus projektus darnaus vystymosi, prekybos, energetikos ir aplinkosaugos srityse.

D. Turkmėnistanas

Oficialūs ES ir Turkmėnistano santykiai prasidėjo 1997 m., o 1998 m. abi šalys pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Nuo 2004 m. PBS jau ratifikavo visos ES valstybės narės ir Turkmėnistanas. Kad jį būtų galima užbaigti, susitarimą dar turi ratifikuoti Europos Parlamentas – tai paskutinis neįgyvendintas reikalavimas. Parlamentas atsisakė pritarti ES ir Turkmėnistano PBS ratifikavimui, nes yra labai susirūpinęs dėl trumpalaikių kriterijų Turkmėnistano pažangos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje. Todėl dvišaliai ES ir Turkmėnistano santykiai šiuo metu reglamentuojami 2010 m. laikinuoju prekybos susitarimu. 2024 m. kovo mėn. Turkmėnistanas ir ES Briuselyje pasirašė PBS protokolą – tai buvo itin svarbus žingsnis stiprinant jų partnerystę ir sudarė sąlygas tvirtesniam bendradarbiavimui.

Turkmėnistanas ėmėsi veiksmų, kad atvertų šalį ir suteiktų daugiau erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms. Nepaisant to, Turkmėnistanas tebėra pavaldus autoritariniam prezidento G. Berdimuchamedovo režimui. Naujausi įvykiai rodo, kad demokratijos vystymosi srityje pažangos nepadaryta ir kad žmogaus teisių padėtis reikšmingai nepagerėjo. 2021 m. Turkmėnistanas pradėjo vykdyti tam tikras konstitucines reformas, be kita ko, įsteigė aukštuosius parlamento rūmus, tačiau Turkmėnistano parlamento vaidmuo vis dar ribotas.

Be ES ir Vidurinės Azijos regioninių sistemų, ES ir Turkmėnistanas palaiko metinius dvišalius dialogus – dialogą ES ir Turkmėnistano jungtiniame komitete bei ES ir Turkmėnistano dialogą žmogaus teisių klausimais. 2024 m. gruodžio mėn. surengtas 23-iasis jungtinio komiteto posėdis siekiant toliau plėtoti partnerystę ir bendradarbiavimą, visų pirma prekybos, junglumo, energetikos ir aplinkos srityse. ES dar kartą patvirtino, kad teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms yra esminiai ES ir Turkmėnistano santykių aspektai. 2024 m. birželio mėn. įvyko 16-asis ES ir Turkmėnistano metinis dialogas žmogaus teisių klausimais. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta konkretiems Turkmėnistano veiksmams siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje, be kita ko, atsižvelgiant į asmenis, kurių žmogaus teisės buvo pažeistos, taip pat sąlygas sulaikymo centruose ir kalėjimuose bei smurtą dėl lyties.

2014 m. Turkmėnistanas ir Turkija susitarė transportuoti dujas Transanatolijos dujotiekiu, kuriuo šiuo metu tiekiamos dujos iš Azerbaidžano Šah Denizo telkinio. Be to, 2021 m. bendrovė „Trans Caspian Resources“ pateikė pasiūlymą dėl Transkaspijos jungties – mažesnio dujotiekio, skirto kasmet transportuoti 10–12 mlrd. kubinių metrų dujų. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ES ieškojo alternatyvių energijos šaltinių, įskaitant Turkmėnistano dujas. Abi šalys derasi dėl susitarimo: Turkmėnistanas siekia įvairinti eksportą, o ES ieško naujų išteklių.

Parlamentas nuolat reiškė susirūpinimą dėl prastos žmogaus teisių padėties Turkmėnistane ir, atitinkamai, iki šiol neleido įsigalioti PBS. Parlamentas niekada nebuvo pakviestas stebėti rinkimų Turkmėnistane. 2025 m. vasario mėn. Parlamento Delegacija ryšiams su Vidurinės Azijos šalimis vyko į Turkmėnistaną į 8-ąjį tarpparlamentinio dialogo susitikimą. Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms dėl Turkmėnistano, žmogaus teisėms, lyčių lygybės reformoms ir dvišalio bendradarbiavimo sritims. Abi šalys akcentavo neutralią Turkmėnistano poziciją regioninio saugumo srityje ir jo strateginį vaidmenį energetikos bei transporto srityse. Jos dar kartą patvirtino savo ryžtą siekti aplinkos išsaugojimo, teisinių reformų ir parlamentinio bendradarbiavimo. Delegacija taip pat bendravo su Turkmėnistano pilietinės visuomenės organizacijomis, siekdama aptarti žmogaus teisių, socialinės pažangos bei valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės santykių stiprinimo klausimus.

E. Tadžikistanas

ES bendradarbiavimas su Tadžikistanu gerokai išsiplėtojo. Dabartinė ES ir Tadžikistano santykių teisinė sistema yra 2004 m. spalio mėn. pasirašytas PBS, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio mėn. 2009 m. Parlamentas pritarė PBS sudarymui, bet ragino šalį gerinti padėtį žmogaus teisių, kovos su korupcija, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. PBS padėjo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir padidino ES matomumą Tadžikistane, sukuriant politinio dialogo platformą ir siekiant skatinti dvišalius prekybos ir ekonominius santykius. Į jį taip pat įtraukti straipsniai dėl bendradarbiavimo migracijos ir kovos su pinigų plovimu, narkotikais ir terorizmu srityse.

ES parodė savo įsipareigojimą remti Tadžikistano darnų vystymąsi įgyvendinant iniciatyvas, orientuotas į tokias pagrindines sritis kaip žmogaus socialinė raida, įtrauki žalioji ir skaitmeninė ekonomika, vandentvarka, klimato kaita, energetika ir transporto jungtys.

Tadžikistanas yra svarbus ES partneris, šiuo metu susiduriantis su keliais iššūkiais, pavyzdžiui, tarptautinių sankcijų poveikiu ir daugelio Tadžikistano migrantų grįžimu iš Rusijos po invazijos į Ukrainą, kritine žmogaus teisių padėtimi ir dideliu susidomėjimu prisijungti prie BLS+ prekybos lengvatų sistemos. Po to, kai Talibanas perėmė valdžią Afganistane, Tadžikistanas priėmė tūkstančius Afganistano pabėgėlių. Šalis yra įsipareigojusi kovoti su ekstremizmo ir radikalizmo plitimu Vidurinėje Azijoje.

2023 m. pradžioje ES ir Tadžikistanas pradėjo derybas dėl TPBS. 2023 m. birželio mėn. Liuksemburge įvyko 10-asis ES ir Tadžikistano bendradarbiavimo tarybos posėdis. Nuo to laiko užmegzti ryšiai siekiant pradėti derybas dėl TPBS, remiantis kitų Vidurinės Azijos šalių pavyzdžiu. ES ragina Tadžikistaną daryti pažangą pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių paisymo srityje. 2024 m. balandžio mėn. Dušanbė surengtas trečiasis ES ir Tadžikistano derybų raundas. 2024 m. lapkričio mėn. įvyko 15-asis dialogas žmogaus teisių klausimais.

2024 m. Tadžikistano eksportas į ES išaugo 67 proc. ir pasiekė 291 mln. EUR sumą, o importo iš ES vertė iš viso siekė 275 mln. EUR. ES angažavimasis Tadžikistane apima ne tik ekonominius ryšius, bet ir tokias sritis kaip švietimas, profesinis mokymas ir parama pilietinei visuomenei.

2025 m. kovo mėn. Tadžikistane vykusiuose parlamento rinkimuose valdančioji Liaudies demokratų partija užsitikrino 49 iš 63 vietų. Šie rinkimai buvo pirmieji rinkimai per 25 metus, kurių nestebėjo nepriklausomi Vakarų stebėtojai, nes dėl to, jog Tadžikistano valdžios institucijos nesuteikė akreditavimo garantijų, ESBO misija buvo atšaukta. Nors rinkimuose dalyvavo dar penkios partijos, režimui griežtai prieštaraujančioms opozicijos grupėms buvo neleista dalyvauti.

Parlamentas itin kritikuoja blogėjančią žmogaus teisių padėtį, didėjantį žmogaus teisių aktyvistų, politinių oponentų ir jų šeimos narių sulaikymo ir areštų skaičių ir griežtus nepriklausomos žiniasklaidos apribojimus.

Parlamentas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl susirėmimų Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje ir palankiai įvertino 2021 m. balandžio mėn. pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. padaugėjo sienos apsaugos pareigūnų smurtinių susidūrimų atvejų įvairiose pasienio vietose. 2024 m. vasario mėn. Kirgizija ir Tadžikistanas pasiekė susitarimą užbaigti dešimtmečius trukusius ginčus ir susitarė dėl 90 proc. anksčiau ginčijamos teritorijos ribų nustatymo. Parlamentas palankiai įvertino tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir Kirgizijos ir Tadžikistano sienos demarkaciją, patvirtintą 2025 m. sausio mėn. įvykusiame Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovų susitikime.

2022 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Kalnų Badachšano autonominiame vilajete pablogėjimo, o 2024 m. sausio mėn. rezoliucijoje dėl valstybės represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą pakartojo susirūpinimą dėl šalyje blogėjančios žmogaus teisių padėties.

2024 m. gruodžio mėn. Briuselyje įvyko 11-asis ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis, kuriame aptarti tokie klausimai kaip Tadžikistano neutrali pozicija dėl Rusijos karo Ukrainoje, ekonominis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas prekybos srityje, klimato kaitos poveikis Vidurinėje Azijoje ir žmogaus teisių padėtis Tadžikistane.

Parlamentas stiprina žmogaus teisių padėties šalyje blogėjimo stebėseną. Siekiant toliau stiprinti dvišalius Tadžikistano ir ES santykius, būtina toliau gerinti padėtį šioje srityje.

F. Mongolija

Nors Mongolijai netaikoma ES Vidurinės Azijos strategija, Parlamentas, sudarydamas savo nuolatines delegacijas, ją priskiria šiam regionui. Daug kultūrinių, istorinių ir ekonominių aspektų sieja Mongoliją su buvusiomis sovietinėmis Vidurinės Azijos respublikomis. Per pastaruosius tris dešimtmečius Mongolija išsiskyrė kaip demokratijos oazė, pasižyminti tvirtu ekonomikos augimu, nors po 2019 m. įvykių kilo susirūpinimas dėl nykstančios demokratijos. 2017 m. Parlamentas pritarė tam, kad būtų sudarytas ES ir Mongolijos PBS.

Šiuo metu Mongolijos politikoje dominuoja valdžią konsolidavusi Mongolijos liaudies partija: ji turi didžiąją daugumą Mongolijos parlamente ir jos atstovas eina prezidento pareigas. Per 2024 m. birželio mėn. Mongolijoje vykusius parlamento rinkimus buvo nustatyta konstitucinė reforma, kuria išplečiamas parlamentas ir vėl pradedama taikyti mišri rinkimų sistema. Mongolijos liaudies partija laimėjo mažesnę daugumą 126 vietų Didžiajame Valstybės Churale. Moterų procentinė dalis padidėjo nuo 17,3 proc. iki 25,4 proc. Pagrindiniai rinkimų klausimai buvo korupcija, ekonomika, nedarbas ir infliacija.

2025 m. balandžio mėn. Ulan Batore surengtas 23-iasis ES ir Mongolijos jungtinio komiteto posėdis siekiant dar kartą patvirtinti partnerystę, grindžiamą tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė ir JT Chartijos principų laikymasis. Komitetas daugiausia dėmesio skyrė bendradarbiavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir žaliosios pertvarkos srityje stiprinimui, taip pat prekybos apyvartos didinimui patobulinant ES BLS+ priemonę. Abi šalys taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl to, kaip veiksmingai įgyvendinti priemones, išdėstytas Miškų partnerystės susitarimo memorandumo veiksmų gairėse. Abi šalys aptarė pažangą, padarytą įgyvendinant 2021–2027 m. Mongolijos orientacinę daugiametę programą.

Parlamento pareiškimai dėl Mongolijos daugiausia susiję su ekonominiais klausimais, tačiau jie taip pat susiję su šalies vystymusi ir humanitariniais poreikiais, kurių kyla dėl ekstremalių oro sąlygų. Parlamento delegacija stebėjo 2016 m. parlamento rinkimus ir 2017 m. prezidento rinkimus Mongolijoje ir pažymėjo, kad šalyje kuriama tvirta demokratija. Vis dėlto, Parlamentas dėl COVID-19 pandemijos nestebėjo nei 2020 m. birželio mėn. vykusių parlamento rinkimų, nei 2021 m. birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų.

2023 m. rugsėjo mėn. Ulan Batore įvyko 16-asis ES ir Mongolijos tarpparlamentinis susitikimas. Delegacija palankiai įvertino tai, kad Mongolija skatina demokratiją, ir dalyvavo tiesioginiuose susitikimuose su įvairiais Mongolijos visuomenės atstovais, be kita ko, studentais, dėstytojais ir Nacionalinio universiteto atstovais, aukščiausia Tibeto budistų valdžios institucija šalyje, daugeliu NVO, taip pat ES finansuojamų projektų naudos gavėjais. 2025 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame 17-ajame ES ir Mongolijos tarpparlamentiniame susitikime daugiausia dėmesio skirta dvišaliams santykiams, geostrateginiams regioniniams klausimams, žmogaus teisėms, klimato kaitai, junglumui ir žmonių tarpusavio ryšiams.

 

Jorge Soutullo / Niccolò Rinaldi

04-2025