Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės
Europos Parlamentas
Prašom užpildyti šį lauką

Afrika

ES bendradarbiavimas su Afrikos šalimis ir Afrikos Sąjunga (AS) grindžiamas dviem skirtingomis sistemomis, t. y. a) bendra Afrikos ir ES strategija ir b) partnerystės susitarimais su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis.
2000 m. Kotonu susitarimu buvo sukurtas ES ir AKR valstybių partnerystės politinių, ekonominių ir vystymosi aspektų teisinis pagrindas. 2023 m. lapkričio 15 d. jis buvo pakeistas Samoa susitarimu, dėl kurio susitarta siekiant modernizuoti ir atnaujinti partnerystę.
Bendra Afrikos ir ES strategija buvo įgyvendinama pasitelkiant daugiametes veiksmų gaires ir veiksmų planus, priimtus kiekviename, paprastai kas trejus metus vykstančiame, ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime. 2022 m. vasario mėn. Briuselyje įvykusiame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime ES ir AS vadovai susitarė dėl bendros 2030 m. vizijos, kuria siekiama konsoliduoti atnaujintą partnerystę, grindžiamą solidarumu, saugumu, taika, darniu vystymusi ir bendra gerove. 2025 m. gegužės 21 d. įvyko trečiasis ES ir AS ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo naujoji AS vadovybė. Šiame susitikime apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant bendrą 2030 m. viziją, ir atvertas kelias septintajam ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimui, įvykusiam 2025 m. lapkričio 24–25 d. Luandoje (Angola), paminint partnerystės, užmegztos 2000 m. Kairo aukščiausiojo lygio susitikime, 25 metų sukaktį. 2025 m. spalio 8–9 d. Briuselyje įvyko 16-asis ES Politinio ir saugumo komiteto ir AS Taikos ir saugumo tarybos konsultacinis susitikimas.ES Afrikoje yra svarbiausia oficialios paramos vystymuisi teikėja. Ši parama daugiausia teikiama iš ES bendrojo biudžeto pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“.

Teisinis pagrindas

AKR ir ES partnerystė

Per pastaruosius du dešimtmečius ES ir Užsachario Afrikos santykiai buvo grindžiami Kotonu susitarimu, kuriuo buvo nustatytas ES ir 78 iš 79 šalių[1], sudarančių AKR valstybes ir 2022 m. balandžio mėn. susijungusių į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizaciją (AKRVO), santykių pagrindas.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Kotonu susitarimas nustos galioti 2020 m., tačiau jo galiojimas buvo kelis kartus pratęstas iki 2023 m. gruodžio mėn. Susitarimu buvo siekiama panaikinti skurdą ir skatinti AKR šalių integraciją į pasaulio ekonomiką. Jo struktūra buvo grindžiama trimis bendradarbiavimo ramsčiais:

  • politiniu,
  • vystymosi,
  • ekonomikos ir prekybos.

Susitarimą įgyvendino bendros AKR ir ES institucijos, įskaitant Ministrų tarybą, Ambasadorių komitetą ir Jungtinę parlamentinę asamblėją.

2020 m. gruodžio mėn. baigtos ES ir AKRVO derybos dėl „Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo“. Tačiau dėl ES vidaus nesutarimų ir dviejų ES valstybių narių abejonių naujojo susitarimo pasirašymas buvo atidėtas iki 2023 m. lapkričio mėn.

Samoa susitarimu, pasirašytu 2023 m. lapkričio mėn., pakeičiamas Kotonu susitarimas ir pradedamas naujas ES ir AKRVO santykių etapas. Susitarimu padaryti du svarbūs pakeitimai: institucinėje struktūroje sustiprinamas parlamentinis aspektas ir susitarimas padalijamas į tris regioninius protokolus. Juo modernizuojama ir sustiprinama ES ir AKRVO partnerystė, remiantis Kotonu susitarimu sukurtu pagrindu.

Samoa susitarime nustatytos šešios strateginės prioritetinės bendradarbiavimo sritys: žmogaus teisių, demokratijos ir valdymo, taikos ir saugumo, žmogaus socialinės raidos ir socialinio vystymosi, integracinio tvaraus ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi, aplinkos tvarumo ir klimato kaitos, taip pat migracijos ir judumo. Susitarime taip pat akcentuojama susitarimo šalių bendradarbiavimo tarptautiniuose forumuose bei JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų svarba.

Bendradarbiavimas grindžiamas trimis regioniniais protokolais, atspindinčiais skirtingus AKR regionų prioritetus. ES ir Afrikos protokolas yra pagrindinis ES ir Užsachario Afrikos santykių teisinis pagrindas. Regioninės prioritetinės sritys apima integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, žmogaus socialinę raidą ir socialinį vystymąsi, aplinką ir gamtos išteklius, taiką ir saugumą, teisinę valstybę, teisingumą, demokratiją ir valdymą, žmogaus teises ir lyčių lygybę, taip pat migraciją ir judumą. Šiame naujajame protokole didesnė svarba nei Kotonu susitarime suteikiama ES ir AS dialogui bei bendradarbiavimui.

Samoa susitarime numatytos jungtinės institucijos, t. y. AKRVO ir ES ministrų taryba bei keturios tarpparlamentinės asamblėjos, įskaitant bendrą AKRVO ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją bei tris regionines parlamentines asamblėjas: Afrikos ir ES, Karibų ir ES, taip pat Ramiojo vandenyno šalių ir ES (žr. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „Po Kotonu: siekiant sudaryti naują susitarimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“). Šios keturios parlamentinės asamblėjos oficialiai įsteigtos 2024 m. vasario mėn., kai Luandoje (Angola) įvyko pirmieji jų posėdžiai ir buvo priimtos jų darbo tvarkos taisyklės. Kiekviena iš keturių asamblėjų kasmet surengs po vieną eilinį posėdį, kuris rotacijos tvarka vyks tai ES, tai AKR regione. Regioninės asamblėjos taip pat gali rengti papildomus posėdžius kartu su metine AKRVO ir ES jungtine parlamentine asamblėja.

Afrikos ir ES strategija, taip pat ES partnerystė su Afrika

2007 m. ES ir Afrikos šalių vadovai antrajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje patvirtino pradinę bendrą Afrikos ir ES strategiją bei apibrėžė Afrikos ir ES partnerystės politinę viziją. Numatyti tikslai yra šie:

  • užtikrinti bendradarbiavimą, kuris būtų pagrįstas ne tik paramos teikėjo ir gavėjo santykiais, ir į Afrikos ir ES santykius įtraukti bendrai rūpimus politinius klausimus;
  • išplėsti bendradarbiavimą sprendžiant tokius bendrus pasaulinius uždavinius, kaip migracija, klimato kaita, taika ir saugumas, ir stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose;
  • remti Afrikos siekius skatinti tarpregioninio ir žemyninio masto reagavimą sprendžiant minėtus svarbius uždavinius;
  • kurti į žmones orientuotą partnerystę užtikrinant aktyvesnį Afrikos ir Europos Sąjungos piliečių dalyvavimą.

2020 m. kovo mėn., rengiantis šeštajam ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimui, Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“. Komunikate siūloma užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą, grindžiamą penkiais ramsčiais: žaliosios pertvarkos ir prieigos prie energijos, skaitmeninės pertvarkos, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, taikos ir valdymo, taip pat migracijos ir judumo.

2021 m. kovo 25 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“. Rezoliucijoje atkartojamos ir sustiprinamos kai kurios Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai pasiūlytos strategijos dalys, pavyzdžiui, tvaraus ir integracinio augimo dalis, kartu raginama daugiau dėmesio skirti kitoms sritims, pavyzdžiui, žmogaus socialinei raidai, socialinei įtraukčiai, žmogaus teisėms, moterų ir jaunimo įgalėjimui bei atspariam žemės ūkiui. Kalbant apie migraciją, rezoliucijoje teigiama, kad partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus iš esmės pagerintos judumo galimybės, ir raginama toliau kurti teisėtus migracijos kanalus.

Šeštajame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2022 m. vasario 17–18 d. Briuselyje, ES ir AS valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl deklaracijos „Bendra 2030 m. vizija“. Bendra vizija konsoliduojamas strateginis ilgalaikis ES ir Afrikos santykių globalizuotame pasaulyje pagrindas. Ja siekiama stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir skatinti darnų vystymąsi, kad abu žemynai gyvuotų taikos, saugumo, demokratijos, klestėjimo, solidarumo ir pagarbos žmogaus orumui sąlygomis, suartinant mūsų tautas, regionus ir organizacijas. Atnaujintoje partnerystėje atsižvelgiama į iš karto susidarančias galimybes ir iššūkius, taip pat ilgalaikės partnerystės galimybes, daug dėmesio skiriant žemyninio ir regioninio lygmens veiksmams srityse, kuriose ES ir Afrika turi bendrų pajėgumų pasiekti rezultatų. Vizija apima keturis siektinus rezultatus:

  • Afrikos ir Europos investicijų paketą, kuriuo siekiama suteikti 150 mlrd. EUR vertės investicijų, kad Afrikos žemyne būtų skatinama diversifikuota, tvari ir atspari ekonomika;
  • atnaujintą ir tvirtesnį bendradarbiavimą siekiant taikos ir saugumo;
  • tvirtesnę ir abipusę partnerystę migracijos ir judumo srityje;
  • įsipareigojimą stiprinti daugiašališkumą laikantis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, kurios pagrindas – Jungtinės Tautos.

Po šeštojo ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo 2022 m. lapkričio 28 d. įvyko jungtinis AS ir ES Komisijos narių kolegijos susitikimas. 2025 m. gegužės 22 d. įvyko trečiasis ES ir AS ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo naujoji AS vadovybė. Šiame susitikime apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant bendrą 2030 m. viziją, ir atvertas kelias septintajam ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimui, įvykusiam 2025 m. lapkričio 24–25 d. Luandoje (Angola), paminint partnerystės, užmegztos 2000 m. Kairo aukščiausiojo lygio susitikime, 25 metų sukaktį.

Rengiantis septintajam ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimui Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama sukurti naują lygiateisę ES ir Afrikos partnerystę, grindžiamą abipuse pagarba, bendrais interesais ir daugiašaliais veiksmais. Joje pabrėžiama, kad daug dėmesio reikia skirti praktiniam bendradarbiavimui, kuriuo užtikrinami apčiuopiami rezultatai, pirmenybę teikiant tokioms sritims kaip taika, saugumas, infrastruktūra ir skaitmeninis junglumas, pasitelkiant strategijos „Global Gateway“ investicinę priemonę, ir privačiojo sektoriaus vystymusi grindžiamam ekonomikos augimui. Joje taip pat pabrėžiama, kad svarbu stiprinti bendras pastangas kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir įgyvendinti migracijos politiką, kuria šalinamos pagrindinės priežastys, sykiu paisant valstybių narių kompetencijos. Be to, joje akcentuojama, kad reikia institucionalizuoti ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimų parlamentinį aspektą, įskaitant reguliarius prieš aukščiausiojo lygio susitikimą rengiamus susitikimus su Panafrikos Parlamentu, parlamentinių komitetų teminius pasikeitimus nuomonėmis ir metinius aukšto lygio dialogus tokiomis svarbiomis temomis, kaip taika ir saugumas, prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas, migracija ir judumas, klimato kaita ir tvarumas. Taip galiausiai bus prisidėta prie 2025–2030 m. ES ir AS bendro veiksmų plano, kuriame bus nustatyti išmatuojami tikslai, be kita ko, padvigubinti prekybą ir investicijas, sukurti judumo ir vizų sistemą bei užmegzti skaitmeninę žaliąją partnerystę, parengimo.

Vystomasis bendradarbiavimas

ES ir jos valstybės narės Afrikoje tebėra svarbiausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos.

Derybų dėl ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (žr. atskirą faktų suvestinę 1.4.3 „Daugiametė finansinė programa“) metu susitarta, kad vystomajam bendradarbiavimui taikoma visapusiška Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), kuri visiškai įtraukta į ES biudžetą. Anksčiau didžioji dalis ES paramos vystymuisi Afrikos šalims buvo teikiama iš Europos plėtros fondo, kuris buvo atskirtas nuo ES biudžeto.

KVTBP „Globali Europa“ supaprastina ES išorės finansavimo struktūrą, pakeisdama ir sujungdama 10 ankstesnio biudžeto ciklo (2014–2020 m.) priemonių į vieną išsamią priemonę. Ji stiprina ES gebėjimą įgyvendinti savo strateginius prioritetus ir tarptautinius įsipareigojimus, nes suteikia lankstumo ir novatoriškų priemonių, kad būtų užtikrinamas didesnis pasitikėjimas ir stiprinamas bendradarbiavimas su ES šalimis partnerėmis. Taikant priemonę „Globali Europa“ vadovaujamasi pirmenybės teikimo politikai principu ir vertybėmis grindžiamu požiūriu, kurie sudarys sąlygas ES laikytis tvirtesnės geopolitinės pozicijos vykdant išorės veiksmus.

Priemonės „Globali Europa“ 2021–2027 m. biudžetas siekia beveik 80 mlrd. EUR, taigi jo lėšomis padengiama daugiau kaip 70 proc. ES išorės santykių finansavimo. Programa grindžiama trimis ramsčiais: geografinėmis programomis, teminėmis programomis ir greitojo reagavimo veiksmais. Geografinės programos bus pagrindinis įgyvendinimo mechanizmas ir jose daug dėmesio skiriama tokiems regionams kaip ES kaimynystė, Užsachario Afrika, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, Šiaurės ir Pietų Amerika bei Karibai. Šis požiūris sudaro sąlygas strategiškesniems ir nuoseklesniems ES veiksmams visame pasaulyje, pritaikytiems prie šalių partnerių poreikių. Programoje pirmenybė teikiama žmogaus teisių propagavimui ir apsaugai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų įgalėjimui visame pasaulyje, taip siekiant skatinti teigiamus pokyčius ir teisingesnį bei stabilesnį pasaulį.

Prekybos santykiai

Remiantis Kotonu susitarimu ES ir AKR valstybės galėjo derėtis dėl į vystymąsi orientuotų prekybos susitarimų, vadinamų ekonominės partnerystės susitarimais (EPS). Ši praktika tęsiama ir pagal Samoa susitarimą: EPS yra pagrindinė patekimo į ES bendrąją rinką priemonė. ES ir Afrikos valstybių tarpusavio prekyba kartu su regionine ir žemynine ekonomine integracija laikoma esminiu darnaus vystymosi Afrikoje skatinimo elementu. Be to, dauguma Užsachario valstybių gali patekti į ES rinką lengvatinėmis sąlygomis pagal vienašales schemas (žr. atskirą faktų suvestinę 5.2.3 „Besivystančioms šalims taikomi prekybos režimai“).

EPS yra pagrindinės priemonės, skatinančios ES ir Afrikos regionų prekybą, ir laikoma, kad jie yra visapusiškai derantys su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis. Tačiau 2002 m. pradėtos derybos dėl šių EPS pasirodė esančios sudėtingesnės, nei tikėtasi, ir sulaukė didelio kai kurių Afrikos vyriausybių, vietinių pilietinės visuomenės grupių ir profesinių sąjungų pasipriešinimo. Todėl keletas EPS, kurie turėjo būti taikomi ištisiems Afrikos regionams, laikinai taikomi tik toms šalims, kurios to pageidauja, pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Krantui, Ganai, Kamerūnui ir Kenijai (daugiau informacijos pateikiama Europos Parlamento tyrimų tarnybos informaciniame pranešime „ES ekonominės partnerystės susitarimai su AKR šalimis“).

Europos Parlamento vaidmuo

Kaip ir kitų tarptautinių susitarimų atveju, norint sudaryti Samoa susitarimą teisiniu požiūriu reikia Parlamento pritarimo (SESV 218 straipsnis), nors susitarimas gali būti taikomas iš dalies ir laikinai prieš suteikiant pritarimą ir prieš visoms ES ir AKRVO valstybėms narėms jį ratifikuojant. Parlamentas prie derybų dėl Samoa susitarimo prisidėjo priimdamas rezoliucijas prieš prasidedant derybų procesui ir jo metu bei sudarydamas Vystymosi komiteto vadovaujamą stebėsenos grupę. Pasibaigus deryboms ir pasirašius susitarimą, 2024 m. balandžio 10 d. Parlamentas jam pritarė.

Parlamentas taip pat turi pritarti kiekvienam su AKR valstybėmis sudaromam EPS. Be to, Parlamentas aktyviai prisidėjo kuriant finansinę priemonę KVTBP „Globali Europa“ ir prižiūri jos įgyvendinimą.

Parlamente veikia kelios nuolatinės tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su Afrikos valstybėmis ir institucijomis. Pagrindinis organas, kuriame Parlamentas bendradarbiauja tokiais klausimais, yra AKRVO ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja, kurią sudaro Europos Parlamento nariai ir AKRVO valstybių parlamentų nariai ir kuriai tenka nepaprastai svarbus vaidmuo stiprinant ES ir AKRVO partnerių parlamentinius santykius. Ji pagrįsta Kotonu susitarimo 14 straipsniu. Vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų derybose buvo ne tik regioninių parlamentinių asamblėjų sukūrimas, bet ir Jungtinės parlamentinės asamblėjos išlaikymas naujajame susitarime. Parlamentas manė, kad, norint gauti jo pritarimą, ši sąlyga yra esminė. 2023 m. gruodžio mėn. buvo oficialiai sudarytos delegacijos kiekvienoje naujoje parlamentinėje asamblėjoje, įskaitant Delegaciją Afrikos ir ES parlamentinėje asamblėjoje. Šią delegaciją sudaro 48 EP nariai, kurių kiekvienas taip pat yra naujosios AKRVO ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narys.

Be to, Parlamentas išplėtojo įvairių formų parlamentinį bendradarbiavimą su AS, pasitelkdamas 2009 m. įsteigtą Delegaciją ryšiams su Panafrikos Parlamentu. Parlamentiniai aukščiausiojo lygio susitikimai paprastai rengiami kartu su tarpvyriausybiniais aukščiausiojo lygio susitikimais ir parlamentinio aukščiausiojo lygio susitikimo nariai kiekvieno tarpvyriausybinio aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje paskelbia bendrą deklaraciją, tiesiogiai skirtą valstybių ar vyriausybių vadovams.

ES taip pat palaiko privilegijuotus parlamentinius santykius su Pietų Afrika, kuriuos 2007 m. sustiprino Pietų Afrikos ir ES strateginė partnerystė – vienintelė dvišalė strateginė ES partnerystė su Afrikos šalimi. Tai patvirtina ir Parlamento speciali nuolatinė Delegacija ryšiams su Pietų Afrika. 2025 m. vasario 18–19 d. ji Keiptaune surengė savo 28-ąjį tarpparlamentinį susitikimą ir priėmė bendrą deklaraciją. Taip pat Keiptaune 2025 m. kovo 13 d. įvyko aštuntasis ES ir Pietų Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas. 29-asis tarpparlamentinis susitikimas surengtas 2025 m. lapkričio 5–6 d. Briuselyje, prieš 2025 m. lapkričio 22–23 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vykusį 20-ąjį Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai buvo pirmasis G20 aukščiausiojo lygio susitikimas Afrikos žemyne, surengtas Pietų Afrikai pirmą kartą pirmininkaujant Didžiajam dvidešimtukui 2024 m. gruodžio 1 d.–2025 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu.

 

[1]Nedalyvavo tik Kuba.

Rose BAGUDU / Tanya BOLNEVA MIHAYLOVA