Ryšiai su pilietinės visuomenės organizacijomis
Europa turi gyvybingą ir įvairialypę pilietinę visuomenę, kuriai atstovauja vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis veikiančios organizacijos. Europos Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija – yra įsipareigojęs palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su šiomis organizacijomis, užtikrindamas, kad teisėkūros procese būtų išgirsta jų nuomonė ir kad ES politika atspindėtų piliečių poreikius ir siekius.
Parlamentas skatina šiuos mainus rengdamas reguliarias ir skaidrias konsultacijas ir forumus. Tikslas – užmegzti struktūrinį dialogą, siekiant užtikrinti nuolatinius mainus, stiprinti demokratinį dalyvavimą, kaupti ekspertines žinias formuojant politiką ir padėti ES toliau reaguoti į jos piliečiams rūpimus klausimus.
Bendradarbiaudamas su pilietine visuomene, Parlamentas užtikrina, kad diskusijos vyktų ir sprendimai Europos lygmeniu būtų priimami atsižvelgiant į įvairius požiūrius.
Bendroji informacija
2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dalyvaujamoji demokratija tapo Europos Sąjungos konstituciniu principu, kurį taikant siekiama stiprinti jos demokratinį teisėtumą. Pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 11 straipsnį skatinamas įtraukus, skaidrus ir dalyvaujamasis politikos formavimas. Straipsnyje nustatyta, kad:
- Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis.
- Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.
- Siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis.
- Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.
- Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnio pirmąją pastraipą.
Pirmoje dalyje kodifikuojamas ir stiprinamas dalyvaujamosios demokratijos principas ir nustatoma, kad tai yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių.
Antroje dalyje oficialiai įtvirtinamas pilietinio dialogo procesas, siekiant skatinti atvirą, skaidrų ir įtraukų pilietinės visuomenės ir ES institucijų bendradarbiavimą, nes jis padeda formuoti ir įgyvendinti politiką.
Trečioje dalyje Europos Komisija įpareigojama užtikrinti skaidrų ir informacija pagrįstą politikos formavimą, be kita ko, rengiant viešas konsultacijas.
Ketvirtoje dalyje numatyta Europos piliečių iniciatyva (EPI) – priemonė, kuria naudodamiesi piliečiai gali paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktus tose srityse, kurios priklauso ES kompetencijai.
Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 27 straipsnio 5 dalį Pirmininkas pavedė dviem pirmininko pavaduotojams įgyvendinti struktūrines konsultacijas su pilietine visuomene.
Pirmininko pavaduotojai, atsakingi už ryšius su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą, yra Katarina Barley ir Nicolae Ștefănuţă.
Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojų Katarinos Barley ir Nicolae Ștefănuţă pranešimas
Europos lygmens dialogas su pilietine visuomene turi senas tradicijas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 11 straipsniu jis netgi buvo įtvirtintas kaip konstitucinė pareiga. Ir priežastis visai suprantama: vykdant atvirą ir prasmingą dialogą su įvairove turtinga Europos pilietine visuomene užtikrinama, kad bus išklausyta visų nuomonių ir į jas atsižvelgta Europos lygmeniu. Galimybė bendrauti su ES sprendimus priimančiais asmenimis neturi būti tik gerai finansuojamų ekonominių interesų atstovų privilegija. Pilietinės visuomenės organizacijos informuoja apie visuomenei rūpimus klausimus ir perduoda juos ES institucijoms, padėdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į piliečių realijas ir poreikius tiek jų rengimo, tiek įgyvendinimo procesų metu.
Be to, pilietinės visuomenės organizacijos stebi Europos lygmens diskusijas ir sprendimus, aiškina sudėtingus procesus ir įtraukia savo narius į diskusijas. Taigi jos veikia kaip informacijos skleidėjos ir padeda didinti ES politikos formavimo skaidrumą. Daugeliui piliečių Europos lygmuo gali atrodyti abstraktus ir tolimas. Todėl pilietinė visuomenė ir jos organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį mažindamos šį atotrūkį ir priartindamos piliečius prie ES sprendimų priėmimo proceso, ir tai, atsižvelgiant į visame pasaulyje stiprėjančias autoritarines tendencijas, yra nepaprastai svarbi užduotis.
Dialogas su pilietine visuomene vyksta įvairiais būdais, pavyzdžiui, rengiant viešuosius klausymus, ekspertų praktinius seminarus, konsultacijas ir reguliariai keičiantis informacija su organizacijomis visais lygmenimis. Europos Parlamentas taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos skėtinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis tarpvalstybiniams interesams, užtikrindamas, kad būtų išgirstos visų valstybių narių nuomonės.
Kaip Pirmininko pavaduotojai, atsakingi už ryšius su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis, esame įsipareigoję padėti pilietinei visuomenei dalyvauti parlamentinėse diskusijose, stebėti ES politikos įgyvendinimą ir reikalauti institucijų atsiskaityti.