Sąjungos pajamos

Didžioji ES biudžeto dalis finansuojama nuosavais ištekliais, jis taip pat papildomas kitomis pajamomis. Metinės pajamos turi padengti visas metines išlaidas, nes biudžeto deficitas neleidžiamas. Sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, vieningai priima Taryba ir šį sprendimą turi ratifikuoti kiekviena valstybė narė. Pasiūlymą dėl nuosavų išteklių sistemos reformos pateikė Komisija kartu su pasiūlymu dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos.

Teisinis pagrindas

• Sutarties dėl ES veikimo 311 straipsnis ir 322 straipsnio 2 dalis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a ir 171 straipsniai;
• 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos;
• 2021 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2021/768, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės;
• 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, kuris vėliau iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2022/615;
• 2021 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2021/769 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių;
• 2021 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2021/770 dėl neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo, dėl tų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos, dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, ir dėl bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių tam tikrų aspektų.

Tikslas

Siekiama ES suteikti finansinį savarankiškumą laikantis biudžetinės drausmės.

Kaip tai veikia?

1970 m. balandžio 21 d. Sprendime dėl nuosavų išteklių Europos ekonominei bendrijai (EEB) numatyti nuosavi ištekliai. Vadovaujantis 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2020/2053 šiuo metu nuosavi ištekliai, kurių galima pareikalauti per metus, sudaro ne daugiau kaip 1,4 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kadangi bendros išlaidos negali viršyti visų pajamų, ši viršutinė riba taikoma ir išlaidoms pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) (1.4.3).

Pajamų sudėtis

1. Nuosavi ištekliai

Tradicinius nuosavus išteklius (TNI) daugiausia sudaro importo muitai ir jie renkami nuo 1970 m. Procentinė dalis, kurią valstybėms narėms leidžiama pasilikti, kad padengtų surinkimo išlaidas, yra 25 proc. Tradiciniai nuosavi ištekliai paprastai sudaro apie 10–15 proc. nuosavų išteklių pajamų[1].

Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) pagrįstus nuosavus išteklius sudaro Sąjungai pervedama valstybių narių surinkto apskaičiuoto PVM procentinė dalis. Nors šie ištekliai numatyti 1970 m. sprendime, jie nebuvo taikomi iki 1979 m., kol nebuvo suderintos valstybių narių PVM sistemos. PVM pagrįsti ištekliai šiuo metu sudaro apie 10 proc. nuosavų išteklių pajamų.

Plastiko kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai nustatyti nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2020 m. Sprendimą dėl nuosavų išteklių. Tai nacionalinis įnašas (tiesioginis lėšų pervedimas iš valstybių narių biudžetų), pagrįstas neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, taikant vienodą 0,80 EUR už kilogramą pareikalavimo tarifą. Valstybių narių, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės už ES vidurkį, įnašai sumažinami metine fiksuotąja suma, atitinkančia 3,8 kg plastiko atliekų vienam gyventojui. Pajamos iš šių išteklių sudaro apie 3–4 proc. nuosavų išteklių pajamų.

BNP pagrįstus nuosavus išteklius sudaro nuo valstybių narių BNP mokama vienoda procentinė mokesčio dalis, nustatoma kiekvienais metais biudžeto procedūros metu. Jie numatyti 1988 m. birželio 24 d. Tarybos sprendime 88/376/EEB, Euratomas. Iš pradžių ši rinkliava buvo vykdoma tik tuomet, jei kiti nuosavi ištekliai nepadengdavo visų išlaidų, tačiau dabar šie ištekliai sudaro didžiąją ES biudžeto dalį. Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigos BNP pagrįsti ištekliai padidėjo tris kartus ir dabar jie sudaro apie 60–70 proc. nuosavų išteklių pajamų.

2. Kitos pajamos ir iš ankstesnių metų perkeltas likutis

Kitos pajamos – tai ES darbuotojų mokami mokesčiai nuo atlyginimų, ES nepriklausančių šalių įnašai į ES programas, palūkanos ir įmonių, pažeidžiančių ES teisės aktus, mokamos baudos. Jei esama pertekliaus, kiekvienų finansinių metų likutis įrašomas į kitų metų biudžetą kaip pajamos. Kitos pajamos, likučiai ir techniniai patikslinimai paprastai sudaro apie 2–8 proc. visų pajamų.

Skolinimasis taip pat priskiriamas prie kitų pajamų kategorijos ir šiuo metu sudaro 25–30 proc. biudžeto. ES biudžetas negali turėti deficito, o jo išlaidos negali būti finansuojamos skolinantis. Tačiau siekiant finansuoti dotacijas ir paskolas, teikiamas pagal priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) ekonomikos gaivinimo schemą, Komisijai buvo leista išimties tvarka ir laikinai kapitalo rinkose pasiskolinti iki 750 mlrd. EUR (2018 m. kainomis). Naujasis grynasis skolinimasis turėtų baigtis 2026 m. pabaigoje, po to bus leidžiamos tik refinansavimo operacijos.

3. Korekcijos mechanizmai

Nuosavų išteklių sistema taip pat taikoma su valstybių narių grynaisiais įnašais susijusiam biudžeto disbalansui koreguoti. Nors 1984 m. nustatyta korekcija Jungtinės Karalystės naudai nebetaikoma, 2021–2027 m. laikotarpiu dėl taikomų bendrų sumažinimų toliau mažės Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos įnašai.

ES nuosavų išteklių reformos link

Lisabonos sutartyje pakartota, kad visas biudžetas turėtų būti finansuojamas nuosavais ištekliais, ir išlaikyti Tarybos įgaliojimai, pasikonsultavus su Parlamentu, vienbalsiai priimti sprendimą dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[2] siekiant numatyti naujas ir panaikinti esamas nuosavų išteklių kategorijas. Sutartimi taip pat nustatyta, kad šių sprendimų įgyvendinimo priemones Taryba gali priimti tik gavusi Parlamento pritarimą, ir taip sustiprinta Parlamento pozicija šiame procese.

Remdamasis naujomis Lisabonos sutarties nuostatomis, pastaraisiais metais Parlamentas daugelyje pozicijų ir rezoliucijų[3] ne kartą ragino atlikti išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą. Siekiant užtikrinti stabilesnį ES biudžetą, skirtą ES politikos tikslams remti, Parlamentas išsakė nuomonę, kad reikia sukurti plataus užmojo ir subalansuotą naujų ES nuosavų išteklių krepšelį, kuris būtų teisingas, paprastas, skaidrus ir fiskaliniu požiūriu neutralus piliečiams. Parlamentas taip pat ragino vykdyti reformas, kad pajamų surinkimas būtų paprastesnis, skaidresnis ir demokratiškesnis, taip pat sumažinti BNP pagrįstų įnašų dalį ir palaipsniui panaikinti visų formų korekcijas.

2017 m. sausio mėn. aukšto lygio M. Monti grupė pateikė savo galutinę ataskaitą dėl skaidresnių, paprastesnių, teisingesnių ir labiau demokratiškai atskaitingų ES biudžeto finansavimo būdų. Ji padarė išvadą, kad ES biudžetą reikia reformuoti – tiek su pajamomis, tiek ir su išlaidomis susijusias jo dalis, kad būtų galima atsižvelgti į dabartinius iššūkius ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų ES piliečių labui.

Remdamasi šia ataskaita ir vėlesniu diskusijoms skirtu dokumentu dėl ES finansų ateities, 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą nustatyti naujų nuosavų išteklių krepšelį[4], kuris nebuvo priimtas.

Pastarieji bandymai reformuoti ES pajamas

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl 2021–2027 m. DFP, priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU), mokėjimų viršutinės ribos padidinimo ir naujų nuosavų išteklių, pagrįstų neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu ir numatytų taikyti nuo 2021 m. sausio mėn.

NGEU buvo nustatyta remiantis 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymu pasiskolinti ne daugiau kaip 750 mlrd. EUR tarptautinėse rinkose ES vardu išleidžiant obligacijas, kurių išpirkimo terminas būtų 3–30 m., siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais. Ilgainiui, siekdama paremti prisiimtų įsipareigojimų, atsiradusių ES dėl rinkose gautų lėšų, apmokėjimą, Komisija pasiūlė išimties tvarka ir laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą 0,6 proc. ES BNP (papildomai siūlomam nuolatiniam padidinimui nuo 1,2 proc. iki 1,4 proc. BNP), kad būtų atsižvelgta į naujas ekonomines aplinkybes.

Reaguodamas į tai, 2020 m. liepos 23 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, kad tik sukūrus papildomus naujus nuosavus išteklius būtų galima grąžinti dėl su NGEU susijusio skolinimosi atsiradusią ES skolą, kartu išgelbėjant ES biudžetą ir sumažinant fiskalinį spaudimą nacionaliniams iždams ir ES piliečiams. 2020 m. rugsėjo 16 d. Parlamentas pozicijoje, pateiktoje pagal konsultavimosi procedūrą, dar kartą paragino nustatyti naujus nuosavus išteklius laikantis veiksmų gairių.

2020 m. lapkričio 10 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkai pasiekė politinį susitarimą dėl DFP, nuosavų išteklių ir tam tikrų ekonomikos gaivinimo priemonės valdymo aspektų. Susitarimo rezultatas – naujame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priede patvirtintos naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. laikotarpiu veiksmų gairės siekiant padengti NGEU skolos grąžinimą.

Naujasis Sprendimas dėl nuosavų išteklių buvo priimtas 2020 m. gruodžio 14 d., o vėliau visos valstybės narės jį ratifikavo iki 2021 m. gegužės 31 d. ir jis taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.

Vėliau, 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. birželio 20 d., buvo paskelbti du Komisijos pasiūlymai[5]. Jie apėmė nuosavus išteklius, pagrįstus pajamomis, gautomis iš ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) leidimų pardavimo aukcione, pajamomis, gautomis taikant pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), ir laikinus statistinius nuosavus išteklius, pagrįstus įmonių pelnu (kurie turi būti pakeisti tikrais nuosavais ištekliais, grindžiamais įmonių apmokestinimu).

Tarybai nepatvirtinus šio krepšelio, 2025 m. liepos 16 d. Komisija paskelbė naują pasiūlymą dėl ES nuosavų išteklių sistemos. Jis apima anksčiau pasiūlytus naujus nuosavus išteklius, sudarančius 75 proc. PADKM pajamų ir 30 proc. ATLPS 1 pajamų (išskyrus ATLPS 2). Juo nustatomi nauji nuosavi ištekliai, grindžiami nesurinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiu, (2 EUR už kg), akcizais, taikomais tabakui ir susijusiems gaminiams (15 proc. minimalaus akcizo), ir ES veikiančių didelių įmonių metiniu vienkartiniu įnašu (iki 0,1 proc. jų grynosios apyvartos). Į pasiūlymą taip pat įtraukti esamų nuosavų išteklių patikslinimai, pavyzdžiui, tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidų sumažinimas (nuo 25 proc. iki 10 proc.) ir plastiko kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių pakeitimai (tarifas padidinamas iki 1 EUR už kilogramą, toliau koreguojant pagal infliaciją). Jame taip pat paaiškinama, kad elektroninės prekybos mokesčiai priklauso tradiciniams nuosaviems ištekliams, ir panaikinamos mažos vertės siuntoms taikomos išimtys. Galiausiai jame siūloma panaikinti visas korekcijas, įskaitant fiksuotosios sumos bendrųjų nacionalinių pajamų lengvatas, PVM bazės apribojimą, taip pat sumažinimą, taikomą plastiko kiekiu pagrįstiems nuosaviems ištekliams.

Tikimasi, kad taikant siūlomą paketą bus gauta 40 proc. dabartinio metinio biudžeto pajamų: apie 6 proc. būtų gaunama iš ATLPS, 1 proc. – iš PADKM, 10 proc. – iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 7,5 proc. – iš tabako, 4,5 proc. – iš pelno mokesčiu pagrįstų nuosavų išteklių ir dar 10 proc. – koreguojant esamus nuosavus išteklius.

Europos Parlamento požiūris į pasiūlymus dėl reformų

Per konsultavimosi procedūrą dėl 2021 m. naujų nuosavų išteklių krepšelio Parlamentas iš esmės pritarė pasiūlymui su kai kuriais pakeitimais. 2023 m. gegužės 10 d. Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje Taryba primygtinai raginama patvirtinti šį krepšelį ir pasiūlyti papildomus naujus nuosavus išteklius. Vėliau, savo 2023 m. lapkričio 9 d. rezoliucijoje, Parlamentas patvirtino pasiūlymą dėl antrojo dokumentų rinkinio su tam tikrais pakeitimais.

Naujausioje savo 2025 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje Parlamentas dar kartą „ragina Tarybą skubos tvarka patvirtinti naujus nuosavus išteklius“ ir „pabrėžia, kad nauji tikri nuosavi ištekliai, nenumatyti TIS, yra nepaprastai svarbūs“.

Andras Schwarcz

10-2025