Komisija yra institucija, kuriai pavesta puoselėti bendruosius ES interesus. Ji turi beveik išimtinę teisėkūros iniciatyvos teisę ir veikia kaip pagrindinė ES vykdomoji institucija. Ji teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, būdama Sutarčių sergėtoja užtikrina ES teisės aktų vykdymą, valdo politiką ir biudžetą, derasi dėl tarptautinių susitarimų, naudojasi sankcijų taikymo įgaliojimais tam tikrose srityse, pavyzdžiui, konkurencijos srityje, ir prižiūri kasdienę veiklą.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 17 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 234, 244–250, 290 ir 291 straipsniai ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartis (Sujungimo sutartis).

Istorija

Iš pradžių kiekviena Bendrija turėjo savo vykdomosios valdžios instituciją: Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB) (1951 m.) – Vyriausiąją valdybą, Romos sutartimi (1957 m.) įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Euratomas – po Komisiją. 1965 m. balandžio 8 d. Sujungimo sutartimi šios EAPB, EEB ir Euratomo vykdomosios valdžios institucijos (svarbiausia iš jų – Komisija) buvo sujungtos kartu su savo biudžetais į vieną Europos Bendrijų Komisiją (daugiau informacijos pateikiama Parlamento faktų suvestinėje apie raidą iki Suvestinio Europos akto). Kai 2002 m., praėjus 50 metų nuo EAPB įsteigimo, baigė galioti EAPB sutartis, buvo nuspręsta, kad jos turtas bus perduotas Komisijai (pagal prie Nicos sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo). Komisija yra atsakinga už dar nebaigtos veiklos užbaigimą, EAPB turto valdymą ir mokslinių tyrimų veiklos su anglių ir plieno pramone susijusiuose sektoriuose finansavimo užtikrinimą.

Sudėtis ir teisinis statusas

A. Narių skaičius

Ilgą laiką Komisiją sudarė ne mažiau kaip po vieną ir ne daugiau kaip po du Komisijos narius iš kiekvienos valstybės narės. Nors pagal Lisabonos sutartį Europos Vadovų Taryba gali nustatyti Komisijos narių skaičių (ES sutarties 17 straipsnio 5 dalis), 2009 m. buvo nuspręsta, kad Komisiją ir toliau sudarys tiek narių, kiek yra valstybių narių. Dabartinę Komisiją (2024–2029 m.) sudaro 27 nariai: Pirmininkė, penki vykdomieji pirmininko pavaduotojai, Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir 20 Komisijos narių.

B. Narių skyrimas

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir atitinkamai pasikonsultavusi (kaip nustatyta prie Sutarties pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 ir 7 dalių), kvalifikuota balsų dauguma siūlo Parlamentui savo kandidatą į Komisijos Pirmininko pareigas. Šį kandidatą į Pirmininkus išrenka Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma (ES sutarties 17 straipsnio 7 dalis).

Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), kurią sudaro kiekvienos ES valstybės narės ministrai, kvalifikuota balsų dauguma ir bendru sutarimu su pasiūlytuoju kandidatu į Pirmininko pareigas patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais, atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės siūlymus.

Pirmininkas ir kiti Komisijos nariai, įskaitant Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, parenkami atsižvelgiant į jų bendrą kompetenciją, atsidavimą Europai ir nepriklausomumą (ES sutarties 17 straipsnio 3 dalis). Jų kandidatūroms kolektyviai balsuodamas pritaria Parlamentas, o po to kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba. Dabartinę Komisijos sudėtį Parlamentas patvirtino 2024 m. lapkričio 27 d., o dirbti ji pradėjo 2024 m. gruodžio 1 d.

Priėmus Mastrichto sutartį, Komisijos nario kadencijos trukmė atitinka Parlamento kadencijos trukmę (penkeri metai), be to, jis gali būti paskirtas kitai kadencijai.

C. Atskaitomybė

1. Asmeninė atsakomybė (SESV 245 straipsnis)

Komisijos nariai:

  • eidami savo pareigas veikia Sąjungos bendro intereso labui ir yra visiškai nepriklausomi; jokiomis aplinkybėmis nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės ar bet kurios kitos išorės institucijos nurodymų;
  • negali turėti jokio kito mokamo arba nemokamo darbo.

Komisijos narį atstatydinti gali ES Teisingumo Teismas Tarybos ar pačios Komisijos prašymu, jei tas narys nebesilaiko savo įsipareigojimų arba padaro sunkų nusižengimą (SESV sutarties 247 straipsnis).

2. Kolektyvinė atskaitomybė

Pagal SESV 234 straipsnį Komisija yra kolektyviai atskaitinga Parlamentui. Jei Parlamentas priima siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija, visi jos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, įskaitant vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją, kuris turi atsisakyti pareigų, kurias atlieka Komisijoje. Nuo 1972 m. buvo pateikta 16 siūlymų pareikšti nepasitikėjimą, iš kurių nė vienas nebuvo priimtas.

Organizacija ir veikla

Komisija dirba vadovaudamasi savo Pirmininko, kuris priima sprendimus dėl vidaus darbo organizavimo, nurodymais. Pirmininkas nariams paskiria veiklos sritis. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už konkretų politikos sektorių ir vadovauja atitinkamam administraciniam padaliniui. Gavęs kolegijos pritarimą, Pirmininkas iš Komisijos narių paskiria Pirmininko pavaduotojus. Vyriausiasis įgaliotinis automatiškai tampa Komisijos pirmininko pavaduotoju. Komisijos narys turi atsistatydinti, jei kolegijai pritarus to reikalauja Pirmininkas.

Komisiją sudaro 41 generalinis direktoratas (GD), įskaitant Generalinį sekretoriatą, kurie rengia, valdo ir įgyvendina ES politiką, teisę ir finansavimą. Pastarojo meto struktūriniai pokyčiai apima Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos (MENA) GD ir Plėtros ir Rytų kaimynystės (ENEST) GD sukūrimą 2025 m. vasario 1 d.: taip į du GD buvo padalytas buvęs Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR) GD. Papildomai buvo įsteigtos šešios vykdomosios įstaigos, atliekančios užduotis, kurias joms pavedė Komisija, tačiau turinčios savo teisinį subjektiškumą: Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga, Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga ir Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga.

Išskyrus kelis išimtinius atvejus, Komisija veikia kolegialiai ir sprendžia savo narių balsų dauguma (SESV 250 straipsnis). Komisijos posėdžiai vyksta kiekvieną savaitę, juose aptariami opūs politiniai klausimai ir priimami pasiūlymai, dėl kurių reikia susitarti pagal žodinę procedūrą, o mažiau jautrūs klausimai priimami pagal rašytinę procedūrą. Priemonės, susijusios su valdymu arba administravimu, gali būti priimamos taikant įgaliojimo procedūrą, kuomet Komisijos narių kolegija suteikia vienam iš savo narių įgaliojimus priimti sprendimus jos vardu (tai ypač svarbu tokiose srityse kaip žemės ūkio pagalbos arba antidempingo priemonės), arba perduodant įgaliojimus, dažniausiai generaliniams direktoriams, kad sprendimai būtų priimami administraciniu lygmeniu.

Įgaliojimai

A. Iniciatyvos teisė

Paprastai Komisija yra atsakinga už pasiūlymų dėl teisės aktų teikimą (ES sutarties 17 straipsnio 2 dalis). Ji rengia pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos tvirtina dvi sprendimus priimančios institucijos – Parlamentas ir Taryba.

1. Absoliuti iniciatyva: teisė teikti pasiūlymus

a. Teisėkūros iniciatyva

Teisė teikti pasiūlymus yra baigtinė iniciatyvos teisės forma, nes ši teisė iš esmės yra išimtinė ir riboja sprendimus priimančias institucijas, nes jos negali priimti sprendimo, kai nėra pasiūlymo, ir jų sprendimas turi remtis pateiktu pasiūlymu.

Komisija rengia ir Tarybai bei Parlamentui teikia visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (reglamentų arba direktyvų), kurie reikalingi Sutartims įgyvendinti (daugiau informacijos pateikiama Parlamento faktų suvestinėje apie viršvalstybines sprendimų priėmimo procedūras).

b. Biudžeto iniciatyva

Komisija rengia biudžeto projektą, kurį pagal SESV 314 straipsnį teikia Tarybai ir Parlamentui (daugiau informacijos pateikiama Parlamento faktų suvestinėje apie biudžeto procedūrą). Kasmet visos kitos institucijos parengia savo sąmatas, įskaitant visas pajamas ir išlaidas, ir iki liepos 1 d. nusiunčia jas Komisijai (Finansinio reglamento 39 straipsnio 1 dalis). Be to, kiekvienas pagal Sutartis įsteigtas organas, turintis juridinio asmens statusą ir gaunantis įnašus, priskiriamus biudžetui, iki kiekvienų metų sausio 31 d. nusiunčia savo parengtą sąmatą Komisijai. Tada Komisija siunčia ES organų sąmatas Parlamentui ir Tarybai ir pateikia pasiūlymą dėl kiekvieno organo įnašo sumos ir darbuotojų skaičiaus, kuris, jos nuomone, yra reikalingas kitiems finansiniams metams.

Apie Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemą pasakytina, kad remdamasi Komisijos pasiūlymu (ES sutarties 17 straipsnis) Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Parlamentu, turi priimti bazinį sprendimą dėl nuosavų išteklių (SESV 311 straipsnio trečia pastraipa). Nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamas galima bet kada, tačiau tokie sprendimai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu (ES sutarties 17 straipsnio 2 dalis). Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu bei Audito Rūmais, nustato būdus ir tvarką, kaip biudžeto pajamos, numatytos pagal susitarimus dėl Sąjungos nuosavų išteklių, tampa prieinamos Komisijai (SESV 322 straipsnio 2 dalis).

c. Santykiai su trečiosiomis valstybėmis

Pagal SESV 207 ir 218 straipsnius Komisija, vadovaudamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais, yra atsakinga už derybas dėl tarptautinių susitarimų, kurie vėliau pateikiami sudaryti Tarybai. Ji taip pat atsako už derybas dėl prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (ES sutarties 6 straipsnio 2 dalis). Užsienio ir saugumo politikos srityje dėl susitarimų derasi vyriausiasis įgaliotinis. Komisija pagal ES sutarties 50 straipsnį ir SESV 218 straipsnio 3 dalį taip pat pateikia rekomendacijas dėl derybų dėl išstojimo iš ES pradžios.

2. Ribota iniciatyva: teisė teikti rekomendacijas arba pareikšti nuomonę

a. Ekonominės ir pinigų sąjungos kontekste (daugiau informacijos pateikiama Parlamento faktų suvestinėje apie ekonominės ir pinigų sąjungos institucijas).

Komisijai tenka ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) valdymo vaidmuo. Tarybai ji teikia:

  • rekomendacijas dėl valstybių narių ekonomikos politikos bendrųjų gairių rengimo ir įspėjimus, jei kyla grėsmė, kad ši politika bus nesuderinama su gairėmis (SESV 121 straipsnio 4 dalis);
  • pasiūlymus dėl vertinimo, kad Taryba nustatytų, ar valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas (SESV 126 straipsnio 6 dalis);
  • rekomendacijas dėl priemonių, kurių reikia imtis euro zonai nepriklausančios valstybės narės mokėjimų balanso sutrikimo atvejais, pagal SESV 143 straipsnį;
  • rekomendacijas dėl bendros valiutos ir kitų valiutų kurso ir bendrų gairių dėl valiutų kurso politikos pagal SESV 219 straipsnį;
  • nacionalinių politikos planų įvertinimus ir konkrečiai šaliai skirtas preliminarias rekomendacijas pagal Europos semestro iniciatyvą.

b. Bendra užsienio ir saugumo politika

Šioje srityje daug Komisijos įgaliojimų perduota vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui ir Europos išorės veiksmų tarnybai. Vis dėlto Komisija gali remti vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją, kai jis Tarybai teikia pasiūlymą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (ES sutarties 30 straipsnis).

B. Įgaliojimai stebėti, kaip įgyvendinami Sąjungos teisės aktai

Sutartimis Komisijai pavesta užtikrinti tinkamą jų taikymą, taip pat visų dėl jų įgyvendinimo priimtų sprendimų (antrinės teisės aktų) taikymą. Tai yra jos, kaip Sutarčių sergėtojos, funkcija. Šią funkciją ji dažniausiai atlieka valstybių narių atžvilgiu pradėdama pažeidimo procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuri numatyta SESV 258 straipsnyje.

C. Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

Buvusi komiteto procedūra buvo pakeista naujomis teisinėmis priemonėmis – deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais.

1. Įgyvendinimo įgaliojimai

Pagrindiniai Sutartyse Komisijai suteikti įgaliojimai yra šie:

  • biudžeto vykdymas (ES sutarties 17 straipsnio 1 dalis, SESV 317 straipsnis). Priėmus biudžetą, kiekviena valstybė narė nuo kitų finansinių metų sausio 1 d. moka Europos Sąjungai mokėtinas įmokas kas mėnesį pervesdama sumas į Europos Komisijos vardu nacionalinėje finansų ministerijoje arba centriniame banke atidarytą banko sąskaitą;
  • teisė įgalioti valstybes nares imtis Sutartyse nustatytų apsaugos priemonių, ypač pereinamuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, SESV 201 straipsnis);
  • įgaliojimai, susiję su konkurencijos taisyklėmis, ypač valstybės pagalbos kontrolė pagal SESV 108 straipsnį.

Pagal finansinės pagalbos priemonių rinkinį, skirtą kai kurių valstybių narių skolos krizei įveikti, Komisija atsako už surinktų ir ES biudžeto garantuojamų lėšų valdymą. Tai pat ji turi įgaliojimus keisti balsavimo procedūrą Europos stabilumo mechanizmo (ESM) Valdytojų taryboje (suteikdama jai galimybę vienbalsiškumą keisti kvalifikuota balsų dauguma (85 proc.)), jei ji (kartu su Europos Centriniu Banku) nusprendžia, kad nepriėmus sprendimo dėl finansinės paramos suteikimo kiltų pavojus ekonomikos ir finansų tvarumui euro zonoje (ESM sutarties 4 straipsnio 4 dalis) (daugiau informacijos pateikiama Parlamento faktų suvestinėje apie finansinę paramą valstybėms narėms).

2. Tarybos ir Parlamento suteikti įgaliojimai

Vadovaudamasi SESV 291 straipsniu, Komisija vykdo jai suteiktus įgaliojimus įgyvendinti Parlamento ir Tarybos teisėkūros procedūra priimtus aktus.

Pagal Lisabonos sutartį pradėtos taikyti naujos „valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai“ (SESV 291 straipsnio 3 dalis ir Reglamentas (ES) Nr. 182/2011). Pagal juos pirmiau taikyti komitetų mechanizmai keičiami dviem naujomis priemonėmis – patariamąja procedūra ir nagrinėjimo procedūra. Parlamentui ir Tarybai oficialiai numatyta teisė tikrinti ir, iškilus nesutarimams, taikyti skundų pateikimo tvarką.

3. Deleguotieji aktai

Lisabonos sutartyje tarp teisėkūros procedūra priimamų aktų ir įgyvendinimo aktų įtraukta ir nauja teisės aktų kategorija. Deleguotieji ne teisėkūros procedūra priimti aktai (SESV 290 straipsnis) yra bendro pobūdžio teisės aktai, papildantys ar iš dalies keičiantys neesmines teisėkūros procedūra priimto akto (taip pat vadinamo pagrindiniu tiesės aktu) nuostatas. Iš esmės Parlamentas turi tokias pat priežiūros teises kaip Taryba.

D. Reglamentavimo ir patariamieji įgaliojimai

Sutartimis Komisijai retai suteikiami visapusiški reglamentavimo įgaliojimai. Viena tos taisyklės išimtis yra SESV 106 straipsnis, kuriuo Komisija įgaliojama užtikrinti Sąjungos taisyklių, skirtų valstybės įmonėms ir įmonėms, kurioms yra patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, taikymą ir prireikus leisti valstybėms narėms skirtas atitinkamas direktyvas arba priimti sprendimus.

Daugeliu atvejų Komisijai sutartimis suteikiama teisė rengti rekomendacijas ar teikti ataskaitas bei nuomones. Jose taip pat numatyta, kad priimant tam tikrus sprendimus, pavyzdžiui, dėl naujų valstybių narių priėmimo į Sąjungą, būtina konsultuotis su Komisija (ES sutarties 49 straipsnis). Su Komisija taip pat konsultuojamasi, visų pirma, dėl kitų institucijų ir įstaigų statutų pakeitimų, pavyzdžiui, Europos Parlamento narių, Europos ombudsmeno ir Teisingumo Teismo statutų.

Europos Parlamento vaidmuo

Komisija yra pagrindinė Parlamento partnerė teisėkūros ir biudžeto klausimais. Parlamento atliekama Komisijos darbo programos ir jos įgyvendinimo kontrolė tampa vis svarbesnė didesniam ES valdymo proceso demokratiniam teisėtumui užtikrinti. Komisija teikia Tarybai ir Parlamentui tvirtinti metinio biudžeto projektą. Be to, Komisija parengia savo sąmatą ir ją atskirai nusiunčia Parlamentui ir Tarybai tvirtinti. Pagal SESV 319 straipsnį Parlamentas turi teisę patvirtinti, kad Komisija biudžetą įvykdė.

Su Parlamentu konsultuojamasi dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių pagal specialią teisėkūros procedūrą (SESV 289 straipsnio 2 dalis), remiantis Komisijos pasiūlymu (SESV 311 straipsnio antra pastraipa). Taryba priima atitinkamas įgyvendinimo priemones (pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį), gavusi Parlamento pritarimą ir remdami Komisijos pasiūlymu (SESV 311 straipsnio trečia pastraipa).

Komisija turėtų palaikyti nuolatinį dialogą su Parlamentu per visą savo kadenciją, pradedant paskirtųjų Komisijos narių klausymais ir baigiant per šiuos klausymus prisiimtais konkrečiais įsipareigojimais, tų įsipareigojimų laikotarpio vidurio stebėsena ir sistemingu struktūriniu dialogu su konkrečiais Parlamento komitetais.

Pagal Mastrichto sutartį, kuri buvo patobulinta Lisabonos sutartimi (SESV 225 straipsnis), Europos Parlamentas turi teisėkūros iniciatyvos teisę, kuria naudodamasis jis gali prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą. Parlamentas savo teisės aktuose taip pat gali nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus ir taip įpareigoti Komisiją pateikti įgyvendinimo ataskaitas.

Kartais Komisija nevykdo Parlamento prašymų pateikti pasiūlymus (pavyzdžiui, 2023 m. birželio 15 d. Parlamento rekomendacijos dėl programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimo tyrimo atveju) arba delsia pateikti svarbias įgyvendinimo ataskaitas (pavyzdžiui, pirmąją Teisėsaugos direktyvos taikymo ir veikimo ataskaitą).

Kitas pavyzdys – asmens duomenų apsauga transatlantiniuose duomenų mainuose. 2020 m. liepos mėn. ES Teisingumo Teismui priėmė sprendimą byloje Schrems II, kuriuo atsižvelgiant į susirūpinimą, jog transatlantiniuose keitimosi duomenimis srityje neužtikrinama ES piliečių apsauga, paskelbtas negaliojančiu Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV susitarimo dėl ES ir JAV susitarimo dėl „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo. Parlamentas savo rezoliucijoje kritikavo tai, kad Komisija santykius su Jungtinėmis Valstijomis iškėlė aukščiau už ES piliečių interesus ir dėl to ES teisės gynimo funkciją paliko individualiems piliečiams. Nepaisant šios kritikos ir kitos Parlamento rezoliucijos, kurioje padaryta išvada, kad ES ir JAV duomenų privatumo sistema neužtikrina esminio apsaugos lygio lygiavertiškumo, 2023 m. liepos 10 d. Komisija priėmė trečiąjį sprendimą dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumo.

Šią faktų suvestinę parengė Parlamento Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius.

 

Joanna APAP / Christophe BEAUDOUIN