Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra patariamasis Europos Sąjungos organas, kurio būstinė yra Briuselyje. Jį sudaro 329 nariai. Komiteto teikiamos nuomonės Sutartyse numatytais atvejais yra privalomos, kitais atvejais nuomonės gali prašyti Komisija, Taryba arba Parlamentas. Komitetas taip pat gali rengti nuomones savo iniciatyva. Jo narių nevaržo jokie nurodymai. Eidami savo pareigas jie turi būti visiškai nepriklausomi ir veikti ES bendrojo intereso labui.

Teisinis pagrindas

1. Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 13 straipsnio 4 dalis;
2. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 300–304 straipsniai;
3. Tarybos sprendimas (ES) 2019/853, kuriuo nustatoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėtis, ir paskesni Tarybos sprendimai, kuriais paskiriami EESRK nariai, kuriuos pasiūlo įvairios valstybės narės;
4. Tarybos sprendimas (ES) 2025/2044, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2030 m. rugsėjo 20 d.

Sudėtis

A. Narių skaičius ir jų paskirstymas pagal šalis (SESV 301 straipsnis ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/853, kuriuo nustatoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėtis).

EESRK šiuo metu sudaro 329 nariai, pagal valstybes nares jie pasiskirstę taip:

1. po 24 iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos,
2. po 21 iš Lenkijos ir Ispanijos,
3. 15 iš Rumunijos,
4. po 12 iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Vengrijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Švedijos,
5. po 9 iš Kroatijos, Danijos, Suomijos, Airijos, Lietuvos ir Slovakijos,
6. po 7 iš Estijos, Latvijos ir Slovėnijos,
7. po 6 iš Liuksemburgo ir Kipro,
8. 5 iš Maltos.

Nuo 2020 m. vasario 1 d. Komiteto dydis sumažėjo nuo 350 narių iki 329 narių (po to, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos).

B. Skyrimo metodas (SESV 302 straipsnis)

Komiteto narius kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba, remdamasi valstybių narių pasiūlymais (žr. šį pavyzdį). Dėl šių skyrimų Taryba konsultuojasi su Komisija (SESV 302 straipsnio 2 dalis). Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama įvairioms ekonominės ir socialinės veiklos sritims. Paprastai trečdalis vietų tenka darbdaviams, trečdalis – darbuotojams ir trečdalis – kitoms grupėms (ūkininkams, mažmenininkams, laisvųjų profesijų atstovams, vartotojams ir kt.).

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad EESRK narių skaičius negali būti didesnis kaip 350 (SESV 301 straipsnis). 2013 m. liepos 1 d. Kroatijai įstojus į ES šis skaičius buvo trumpam viršytas (2013 m. liepos mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn.). Pridėjus devynis naujus narius, atstovaujančius naujajai valstybei narei, bendras narių skaičius nuo 344 padidėjo iki 353. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1157 EESRK sudėtis įstojus Kroatijai pakoreguota taip, kad narių skaičius iš Estijos, Kipro ir Liuksemburgo sumažintas po vieną, siekiant panaikinti narių skaičiaus įstojus Kroatijai nukrypimą nuo SESV 301 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto didžiausio EESRK narių skaičiaus. Todėl Liuksemburgo ir Kipro narių skaičius sumažintas nuo šešių iki penkių, o Estijos – nuo septynių iki šešių. Tarybos sprendimu (ES) 2019/853 buvo nustatyta galutinė EESRK sudėtis atsižvelgiant į vietų pasiskirstymą Europos regionų komitete, kurį taip pat sudaro 329 nariai, ir į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, dėl kurio susidarė 24 laisvos vietos. Todėl Liuksemburgui ir Kiprui atstovaujančių narių skaičius vėl buvo padidintas nuo penkių iki šešių, o Estijai – nuo šešių iki septynių.

C. Įgaliojimų pobūdis (SESV 301 straipsnis)

Komiteto narius penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, teikia nacionalinės vyriausybės ir skiria Taryba (SESV 302 straipsnis). Nariai atstovauja Europos ekonominių ir socialinių interesų grupėms. Pastaroji kadencija prasidėjo 2025 m. spalio mėn. 2025–2030 m. laikotarpiui (2025 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2025/2044, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2030 m. rugsėjo 20 d.).

Nariai priklauso kuriai nors vienai iš trijų grupių:

1. Darbdavių (I grupė),
2. Darbuotojų (II grupė),
3. Pilietinės visuomenės organizacijų (III grupė).

Eidami savo pareigas nariai turi būti visiškai nepriklausomi ir veikti ES bendro intereso labui (SESV 300 straipsnio 4 dalis). Kai nario ar pakaitinio nario kadencija baigiasi ir jo vieta EESRK tampa laisva, jam pakeisti reikalingas atskiras Tarybos sprendimas.

Vidaus struktūra ir procedūros

EESRK nėra viena iš ES sutarties 13 straipsnio 1 dalyje išvardytų institucijų. Tačiau 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad EESRK, vykdydamas konsultavimo veiklą, padeda Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

1. Iš savo narių dvejų su puse metų kadencijai komitetas išsirenka pirmininką ir biurą.
2. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
3. Jis gali susitikti savo iniciatyva, tačiau paprastai susitinka Tarybos arba Komisijos prašymu.
4. Komitete yra šeši už įvairias ES veiklos sritis atsakingi specializuoti skyriai, kurie jam padeda rengti nuomones (taip pat jis gali sudaryti pakomitečius tam tikriems klausimams spręsti):

EESRK padeda generalinis sekretoriatas, kuriam vadovauja generalinis sekretorius, atskaitingas pirmininkui. Generalinis sekretoriatas teikia EESRK nariams politinę, komunikacinę, organizacinę, kalbinę ir materialinę paramą. Generalinį sekretoriatą sudaro apie 700 darbuotojų. EESRK, siekdamas veiksmingumo, Briuselyje nuolatinio sekretoriato paslaugas dalijasi su Europos regionų komitetu (būstinės vieta Briuselyje nustatyta Lisabonos sutarties Protokole Nr. 6 dėl institucijų būstinių vietos). Be to, 2014 m. biudžeto procedūros metu Parlamento biuras taip pat sudarė susitarimą su EESRK bendrai padidinti veiksmingumą vertimo raštu srityje. Toks sprendimas atitiko SESV 314 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad „kiekviena institucija [...] sudaro savo išlaidų ateinantiems metams sąmatą. Komisija konsoliduoja šias sąmatas parengdama biudžeto projektą“. EESRK metinį administravimo biudžetą, įtrauktą į ES biudžeto VI skirsnį kaip „kita institucija“, 2024 m. sudarė 164,9 mln. EUR (3,9 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. biudžetu).

Siekdamas veiksmingai valdyti jam paskirtą ES biudžeto dalį, EESRK administraciniais klausimais glaudžiai bendradarbiauja su Europos regionų komitetu pagal vienas po kito sudaromus administracinio bendradarbiavimo susitarimus. Šie susitarimai padeda bendradarbiauti administraciniu lygmeniu ir sudaro sąlygas sutelkti žmogiškuosius bei finansinius išteklius logistikos (pastatų, saugumo, spaustuvių ir kt.), informacinių technologijų ir vertimo srityse.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas EESRK ir Europos regionų komiteto penkerių metų bendradarbiavimo susitarimas, grindžiamas jungtinėmis tarnybomis. Naujuoju susitarimu dar labiau išplečiama bendros veiklos apimtis, nes jungtinėms tarnyboms pavedamos siuntų priėmimo paslaugos ir popierinės korespondencijos platinimas. Beveik pusė EESRK darbuotojų (2023 m. – 671 darbuotojas) dirba jungtinėse tarnybose.

Įgaliojimai

EESRK buvo įkurtas 1957 m. Romos sutartimi, siekiant į bendrosios rinkos kūrimą įtraukti ekonominių ir socialinių interesų grupes ir suformuoti institucinę struktūrą, kuri Europos klausimais informuotų Komisiją ir Ministrų Tarybą. Suvestiniame Europos akte (1986 m.) ir Mastrichto sutartyje (1992 m.) išplėstas klausimų, kurie turi būti perduoti Komitetui, spektras. Amsterdamo sutartimi dar labiau išplėstos kreipimosi į komitetą sritys ir Parlamentui suteikta galimybė konsultuotis su Komitetu. EESRK kasmet pateikia vidutiniškai 170 patariamųjų dokumentų ir nuomonių (iš jų apie 15 proc. parengiama savo iniciatyva). Nuomonės skelbiamos Oficialiajame leidinyje. Komitetas atlieka patariamąją funkciją (SESV 300 straipsnis). Jo tikslas – pateikti už ES sprendimų priėmimą atsakingoms institucijoms ekonominę ir socialinę veiklą vykdančių atstovų nuomonę.

A. Nuomonių teikimas ES institucijų prašymu

1. Privalomas konsultavimasis

SESV nurodoma, kad tam tikrose srityse sprendimą galima priimti tik po to, kai Taryba arba Komisija pasikonsultuoja su EESRK. Šios sritys:

1. žemės ūkio politika (43 straipsnis),
2. laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas (46, 50 ir 59 straipsniai),
3. transporto politika (91, 95 ir 100 straipsniai),
4. netiesioginio apmokestinimo suderinimas (113 straipsnis),
5. teisės aktų, susijusių su bendrąja rinka, suderinimas (114 ir 115 straipsniai),
6. užimtumo politika (148, 149 ir 153 straipsniai),
7. socialinė politika, švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas (156, 165 ir 166 straipsniai),
8. visuomenės sveikata (168 straipsnis),
9. vartotojų apsauga (169 straipsnis),
10. transeuropiniai tinklai (172 straipsnis),
11. pramonės politika (173 straipsnis),
12. ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda (175 straipsnis),
13. moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas (182 ir 188 straipsniai),
14. aplinka (192 straipsnis).

2. Neprivalomas konsultavimasis

Parlamentas, Komisija arba Taryba taip pat gali konsultuotis su EESRK bet kuriuo kitu klausimu, jeigu mano tai esant tikslinga. Kai šios institucijos privalomai arba neprivalomai konsultuojasi su Komitetu, jos gali nustatyti terminą (ne mažiau kaip vieno mėnesio), per kurį Komitetas turėtų pateikti savo nuomonę. Jei iki termino pabaigos nuomonė nepateikiama, tai negali sustabdyti tolesnių veiksmų (SESV 304 straipsnis).

B. Nuomonės parengimas savo iniciatyva

Komitetas gali nuspręsti parengti nuomonę, jeigu jis mano, kad tai reikalinga.

Europos Parlamento vaidmuo

2014 m. vasario 5 d. Parlamento ir EESRK bendradarbiavimo susitarimas buvo pakeistas nauju 2024 m. gegužės 14 d. bendradarbiavimo susitarimu, nors kai kurios 2014 m. bendradarbiavimo susitarimo nuostatos dėl Parlamento, Europos regionų komiteto ir EESRK administracinio bendradarbiavimo tebegalioja.

Juo siekiama sustiprinti ES demokratinį legitimumą labiau įtraukiant suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę į ES sprendimų priėmimo procesą. Konkrečiai, Parlamentas ir EESRK susitarė dėl keleto dalykų:

1. EESRK ir Parlamento atstovai reguliariai susitiks įvairiais lygmenimis: pavyzdžiui, Parlamento komitetų pirmininkai ir EESRK skyrių pirmininkai stengsis susitikti bent kartą per metus, kad aptartų abipusio intereso sritis. Parlamento pranešėjai gali būti kviečiami į EESRK skyrių posėdžius ir atvirkščiai.
2. Teisėkūros ciklo metu EESRK teiks konsultacijas Parlamentui rengdamas tiriamąsias nuomones parengiamuoju teisėkūros etapu, vykdydamas sutartimi grindžiamas konsultacijas teisėkūros etapu ir atlikdamas teisės aktų ex post vertinimus pasibaigus teisėkūros etapui (nuomonių ar vertinimo pranešimų forma).
3. EESRK ir Parlamentas įsipareigojo aptarti, kaip bendradarbiauti siekiant skatinti struktūrizuotas konsultacijas su organizuota pilietine visuomene rengiant klausymus, seminarus, vizitus į šalis ir konferencijas.

 

Christophe BEAUDOUIN

11-2025