Europa turi imtis veiksmų, kad sustiprintų savo valiutos vaidmenį

2026 m. birželio 2 d.

ECB vykdomosios valdybos narys Piero Cipollonė

Dėl tarptautinės pinigų sistemos kyla vis daugiau prieštaravimų. Didžiosios ekonomikos, kurios anksčiau pasitikėjo, kad sistema veiks savaime, dabar aktyviai formuoja savo valiutų naudojimą. Europa iki šiol buvo išimtis. Pastaraisiais metais mūsų valiutos vaidmuo pasaulyje nuosekliai didėjo, tačiau daugiausia dėl aplinkybių, o ne dėl sąmoningo pasirinkimo. To jau nebepakanka. Kintančioje pasaulinėje aplinkoje euras turėtų tarnauti aiškesniam Europos tikslui, o Europa turėtų būti pasirengusi imtis veiksmų, kad tai įvyktų.

Pradinė padėtis yra tam palanki. Nuo šio amžiaus antrojo dešimtmečio vidurio sudėtinis euro tarptautinio vaidmens rodiklis padidėjo apie 1,5 procentinio punkto. Apie 20 % pasaulio atsargų laikoma euru, t. y. tiek pat, kiek ir praėjusius du dešimtmečius. Tačiau mūsų valiuta išleistų tarptautinių skolos vertybinių popierių vertė pernai pasiekė beveik 1 trln. eurų – tai didžiausias metinis rodiklis nuo bendrosios valiutos įvedimo. 2025 m. ne kartą saugumo siekę investuotojai pirko eurus ir eurais išreikštą turtą, tuo pačiu metu parduodami JAV dolerius ir iždo obligacijas.

Šią pažangą lėmė du veiksniai.

Pirmasis yra struktūrinis. Europos ekonomika yra atviriausia didžioji ekonomika pasaulyje, jos eksporto vertė pernai sudarė beveik 4 trln. eurų. Mūsų pasiryžimas ginti teisinės valstybės principus, net ir susidūrus su precedento neturinčiu spaudimu, mūsų centrinio banko nepriklausomumas, tvirta fiskalinė sistema ir mūsų bendrosios rinkos atvirumas – tai struktūrinės savybės, kurių jau ne visur galima rasti.

Antrasis veiksnys yra tai, kad ten, kur Europa veikė ryžtingai, buvo pasiekta rezultatų. Sukūrusi nuoseklią žaliąją ir tvarią finansų sistemą, Europa tapo lyderiu rinkoje: euras pirmą kartą aplenkė dolerį ir tapo pagrindine valiuta pasaulinėje žaliųjų obligacijų rinkoje. Išskirtiniu greičiu auga ir momentiniai mokėjimai, skatinami ES teisės aktų ir Eurosistemos valdomos europinės greitųjų mokėjimų sistemos.

Tose srityse, kuriose priėmėme sprendimus, padarėme pažangą. Tačiau dabar reikia dar daugiau.

Beveik trečdalis Kinijos užsienio prekybos vykdoma juaniais, o prieš dešimtmetį šis rodiklis buvo beveik nulinis. Šiai valiutai tenkanti pasaulinės prekybos finansavimo dalis pasiekė 8 % ir dabar lenkia eurą. Be to, daugiau kaip už 20 % Prancūzijos prekybos su Kinija atsiskaitoma juaniais. Šie pokyčiai atspindi sąmoningą Kinijos politiką plėsti savo valiutos vaidmenį tose srityse, kuriose ji turi ekonominės įtakos.

Ir šis pokytis būdingas ne tik Kinijai. Jungtinėse Amerikos Valstijose neseniai priimtais teisės aktais dėl JAV doleriais išreikštų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stiprinamos sąmoningos pastangos išplėsti šios valiutos naudojimą į skaitmeninę erdvę. Šiuo metu su JAV doleriu susieta stabilizuotąja virtualiąja valiuta atliekamų tarptautinių mokėjimų dalis yra nereikšminga, ji sudaro tik nedidelę tarptautinių srautų dalį. Tačiau siekiama pasinaudoti naujomis technologijomis, kad ši jau ir taip dominuojanti valiuta dar labiau įsitvirtintų. Didžiausios pasaulio ekonomikos imasi sąmoningų veiksmų. Europa negali sau leisti likti nuošalyje.

ECB pagal savo kompetenciją prisideda prie makroekonominio stabilumo – kainų stabilumo, finansinio stabilumo ir patikimo bankų sektoriaus – ir užtikrina likvidumo eurais prieinamumą. Kad užtikrintume sklandų mūsų pinigų politikos perdavimą, neseniai nusprendėme išplėsti savo centriniams bankams skirtą atpirkimo sandorių priemonę EUREP – nuo šių metų suteiksime nuolatinę prieigą prie likvidumo eurais už kokybišką eurais išreikšta įkaitą. Suteikus galimybę platesniam centrinių bankų visame pasaulyje ratui greitai reaguoti į likvidumo eurais trūkumo riziką, pasitikėjimas euru bus sustiprintas pasauliniu mastu.

Taip pat pirmaujame užtikrindami, kad centrinio banko pinigai atitiktų poreikius ateityje. Šių metų rugsėjo mėn. pradėsime leisti į žetonus konvertuotus centrinio banko pinigus atsiskaitymams už didmeninius sandorius. Kalbant apie kasdienius mokėjimus, grynuosius pinigus rengiamės papildyti jų skaitmeniniu atitikmeniu – skaitmeniniu euru. Tarptautinių mokėjimų srityje siekiame susieti savo pačių ir kitų šalių greitojo mokėjimo sistemas taip, kad nebūtų pažeistas jų suverenumas. Visos šios iniciatyvos užtikrins, kad euras ir toliau būtų technologijų priešakyje.

Tačiau už platesnių valiutos svorį lemiančių veiksnių, pvz., ekonomikos stiprumo, geopolitinio svorio ir teisinio tikrumo, stiprinimą atsakingi ES teisės aktų leidėjai. Tikros bendrosios rinkos, santaupų ir investicijų sąjungos sukūrimas, didesnis darbo našumas ir būtini gebėjimai užtikrinti Europos išorės ir energetinį saugumą padidintų pasitikėjimą jos augimo potencialu ir atsparumu. ES taip pat galėtų remti euro vaidmenį apmokestinimo ir prekybos finansavimo srityse, atsižvelgdama į jo pirmaujančią poziciją pasaulinėje prekyboje.

Euro vaidmuo tarptautiniu mastu savaime nesustiprės. Turėsime išsikelti sau šį tikslą ir nuo kalbų pereiti prie darbų.

Šis straipsnis paskelbtas kaip nuomonė žiniasklaidos priemonėse visoje euro zonoje.

Apsilankykite ECB tinklaraštyje ir prenumeruokitės, kad gautumėte naujausius įrašus.

Daugiau informacijos su bankų priežiūra susijusiais klausimais rasite Priežiūros tinklaraštyje.