Pietų Azija
Pietų Azija, kaip platesnio Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono dalis, yra gyvybiškai svarbi ES geostrateginiu požiūriu ir susiduria su dideliais iššūkiais. Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas sparčiai vystosi ir tampa svarbiausiu geostrateginiu regionu, kuriame gyvena daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų. 2021 m. rugsėjo mėn. priimta ES strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuria siekiama padidinti ES dalyvavimą regione, megzti partnerystes ir stiprinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Didėjant geostrateginiams iššūkiams ES koreguoja savo dabartines priemones siekdama strateginio savarankiškumo. 2022 m. kovo mėn. Taryba oficialiai patvirtino ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, pagal kurį skatinama atvira ir taisyklėmis grindžiama regioninio saugumo struktūra, įskaitant saugius jūrų susisiekimo maršrutus, pajėgumų stiprinimą ir didesnį karinio jūrų laivyno pajėgų aktyvumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. ES užmezga glaudesnius ryšius su Pietų Azijos šalimis, jose aktyviai veikia ekonomikos srityje ir yra svarbia paramos vystymuisi ir pagalbos teikėja. ES siekia stiprinti institucijas, puoselėti demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises, jai taip pat susirūpinimą kelia saugumo padėtis, pvz., Kašmyro konfliktas, Afganistanas, jūrų saugumas ir terorizmas. Parlamentas rėmė ES bendradarbiavimą ir pagalbą Pietų Azijoje, teikdamas tikslinę paramą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
Šioje faktų suvestinėje aprašomas Pietų Azijos regionas. Taip pat žr. faktų apie Rytų Aziją (5.6.8) ir apie Pietryčių Aziją (5.6.9) suvestines.
Teisinis pagrindas
- Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis (ES išorės veiksmai);
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206–207 straipsniai (prekyba) ir 216–219 straipsniai (tarptautiniai susitarimai).
Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (dvišaliai santykiai).
Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija
ES skatina regioninę integraciją ir remia Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociaciją (SAARC). SAARC šalys narės yra Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Indija, Maldyvai, Nepalas, Pakistanas ir Šri Lanka. ES, Kinija, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Mauricijus, Mianmaras ir JAV turi stebėtojo statusą. Dėl vidaus nesutarimų, visų pirma tarp Indijos ir Pakistano, SAARC darbas sustojo. Organizacija padarė pažangą spręsdama regioninius klausimus, įskaitant ekonominį bendradarbiavimą ir humanitarines krizes. Tačiau tebėra tokių problemų kaip struktūriniai trūkumai ir ekonominiai skirtumai tarp valstybių narių.
ES ir Pietų Azijos šalių vystomasis bendradarbiavimas apima finansinę ir techninę pagalbą bei ekonominį bendradarbiavimą. Prioritetai yra užtikrinti regioninį stabilumą, skurdo mažinimą, žmogaus teises, darnų vystymąsi, gerą valdymą ir darbuotojų teises. ES ir SAARC bendradarbiavimo siekiai – skatinti standartų derinimą ir sudaryti palankias sąlygas prekybai, taip pat didinti informuotumą apie regioninio bendradarbiavimo naudą. Naujausiose iniciatyvose daugiausia dėmesio skirta klimato kaitos švelninimui ir skaitmeninei transformacijai. 2024 m. ES ir SAARC pradėjo įgyvendinti bendrą programą, kuria siekiama stiprinti regionų junglumą ir skatinti tvarią energetiką.
Indija
2004 m. lapkričio mėn. penktajame ES ir Indijos aukščiausio lygio susitikime patvirtinta Indijos ir ES strateginė partnerystė, kuria skatinamas politinis dialogas ir bendradarbiavimas, ekonominių santykių plėtojimas, prekyba ir investicijos, taip pat žmonių tarpusavio mainų stiprinimas.
2023 m. ES sustiprino savo, kaip didžiausios Indijos prekybos partnerės, poziciją – prekyba prekėmis pasiekė 124 mlrd. EUR ir sudarė 12,2 proc. visos Indijos prekybos. Pagal prekybos su Indija apimtį ES lenkia Jungtines Amerikos Valstijas (10,8 proc.) ir Kiniją (10,5 proc.). 2023 m. dviejų partnerių vykdoma prekyba paslaugomis siekė 50,8 mlrd. EUR, t. y. gerokai padidėjo, palyginti su 30,4 mlrd. EUR 2020 m. 2023 m. Indija buvo devinta pagal dydį ES prekybos partnerė, kuriai teko 2,2 proc. visos ES prekybos prekėmis.
ES yra didžiausia užsienio investuotoja Indijoje, o užsienio investicijų srautai į šalį per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 8 proc. iki 18 proc. Indijoje veikia apie 6 000 Europos įmonių, kurios įvairiuose sektoriuose tiesiogiai sukuria 1,7 mln. darbo vietų, o netiesiogiai – 5 mln. darbo vietų. Šiuo metu Indijai taikomi vienašaliai lengvatiniai muitų tarifai pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią vienašalės prekybos lengvatos siejamos su pagarba žmogaus ir darbuotojų teisėms. Kai tam tikriems sektoriams nebebuvo taikoma BLS, 2023 m. lengvatos galėjo būti taikomos 21 proc. viso ES importo iš Indijos. Indijos pasaulinės gamybos ir prekybos su ES dalis sąlyginai tebėra nedidelė, palyginti su jos potencialu. Dideli tarifai Indijoje kartu su ES aplinkosaugos reglamentais, pavyzdžiui, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu, ir toliau kelia kliūtis tolesnei prekybos plėtrai.
Pastaraisiais metais Indija tampa vis aktyvesnė tarptautinėje arenoje. Ji vis labiau suinteresuota gerinti savo prekybos santykius su ES, kurie šiuo metu iš esmės atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Šiuo metu ES ir Indijos prekybos santykiams svarbios sritys yra žemės ūkis, paslaugos, skaitmeninė prekyba, patentų apsauga, aplinka ir darbuotojų teisės. 2024 m. kovo mėn. Indija pasirašė 100 mlrd. JAV dolerių (91 mlrd. EUR) prekybos susitarimą su Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA), kuriuo pramonės produktams bus panaikinti griežtesni tarifai mainais už investicijas per 15 metų.
2020 m. Indija ir ES susitarė dėl „2025 m. veiksmų gairių“ kaip bendros sistemos, kuria grindžiami bendri veiksmai: 2022 m. birželio mėn. abi šalys susitarė toliau plėtoti savo strateginę partnerystę atnaujindamos derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ir pradėdamos derybas dėl investicijų apsaugos susitarimo ir susitarimo dėl geografinių nuorodų.
Nuo 2025 m. kovo mėn. užbaigta dešimt derybų raundų, tačiau tebėra tam tikrų klausimų, susijusių su tvarumo priemonėmis, švarios energijos plėtra, viešaisiais pirkimais ir žmogaus teisėmis.
2021 m. gegužės mėn. taip pat pradėta įgyvendinti ES ir Indijos partnerystė sujungiamumo srityje. 2023 m. birželio mėn. buvo surengta Indijos ir ES konferencija dėl sujungiamumo, siekiant nustatyti konkrečius sujungiamumo projektus. 2023 m. rugpjūčio mėn. Indija priėmė Skaitmeninių asmens duomenų apsaugos įstatymą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi per savo susitikimą 2022 m. balandžio mėn. įsteigė ES ir Indijos prekybos ir technologijų tarybą. 2023 m. vasario mėn. ES ir Indija sustiprino savo santykius įsteigdamos Prekybos ir technologijų tarybą. 2024 m. kovo mėn. buvo surengta ES ir Indijos vadovų konferencija, kurioje daugiausia dėmesio skirta automobilių sektoriui, medicinos įrangai ir sveikatos priežiūros sektoriui.
2025 m. vasario mėn. Komisija, vadovaujama pirmininkės U. Von der Leyen, surengė pirmąjį oficialų vizitą į Indiją susitikti su ministru pirmininku N. Modi ir Indijos vyriausybe. Šio vizito metu Indija ir ES įsipareigojo pakelti savo partnerystę į aukštesnį lygmenį, tęsti derybas dėl LPS, stiprinti Prekybos ir technologijų tarybos partnerystę ir išnagrinėti saugumo ir gynybos partnerystę. ES taip pat nagrinėja gynybos srities partnerystes su Indija vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) ir galimas derybas dėl susitarimo dėl informacijos saugumo. Indijos ir ES partnerystėje taip pat daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui saugumo srityje ir konkretiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominiam koridoriui. Pagrindiniai bendradarbiavimo sektoriai yra elektronika, puslaidininkiai, telekomunikacijos, inžinerija ir vaistai, daugiausia dėmesio skiriant tiekimo grandinių saugumui. Abi šalys taip pat bendradarbiauja dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos, kosmoso technologijų ir 6G srityse.
Pagal programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) taip pat stiprinamas Indijos ir ES bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Šiuo metu Indijos švietimo politika siekiama plėtoti daugiau tarptautinių partnerysčių su Europos universitetais, kad būtų bendradarbiaujama įgyvendinant programos „Europos Horizontas“ programas.
Nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki birželio 1 d. Indijoje vyko visuotiniai rinkimai. Ministro pirmininko N. Modi vadovaujama partija „Bharatiya Janata Party“ trečią kartą iš eilės laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesurinko daugumos Indijos Parlamento Žemuosiuose Rūmuose (Lok Sabha). Todėl jie turi susitarti su savo sąjungininkais iš Nacionalinio demokratinio aljanso, kad užsitikrintų 272 vietas, kurių reikia, kad būtų suformuota nauja administracija. Tuo tarpu daugiau kaip dvi dešimtys opozicijos partijų, įskaitant seniau dominavusią Kongreso partiją, diskutuoja dėl tolesnių veiksmų, kai jų aljansas – Indijos nacionalinis vystymosi įtraukus aljansas – viršijo lūkesčius.
Būdama labiausiai apgyvendinta šalimi pasaulyje Indija vykdo politines ir ekonomines reformas, kuriomis pirmiausia siekiama modernizuoti administraciją, užtikrinti gerą valdymą, vykdant demonetizavimo ir skaidrumo programas kovoti su korupcija, spręsti socialines problemas, plėtoti ekonomiką pasinaudojant iniciatyvomis „Make in India“ ir „Invest India“ ir nustatyti visoje šalyje taikomą paslaugų ir prekių mokestį. Indija, kaip ir jos kaimyninės šalys Pakistanas ir Kinija, yra branduolinį ginklą turinti valstybė, taip pat susidurianti su saugumo problemomis, terorizmu ir ginkluotais susirėmimais pasienyje, ypač su Pakistanu autonominėje Džamu ir Kašmyro valstijoje, ir kiek rečiau – su Kinija.
Indijos kastų sistema yra viena seniausių socialinių klasių organizacijų formų pasaulyje, kelianti susirūpinimą dėl nuolatinės diskriminacijos dėl kastos. Be to, ši šalis – tai tautų ir kalbų mozaika, daugelyje jos valstijų juntama įtampa ir gaunama pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus bei moterų ir vaikų teisių pažeidimus. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis vaikų darbas Indijoje tebėra rimta problema, nepaisant to, kad Ministras Pirmininkas N. Modi patvirtino keletą priemonių, draudžiančių vaikams iki 14 metų atlikti pavojingas užduotis, numatant griežtas sankcijas įstatymus pažeidusiems darbdaviams.
Dabartinės dešimtosios kadencijos metu Europos Parlamento Delegacijai ryšiams su Indija pirmininkauja Angelika Niebler (PPE, DE).
2022 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl būsimo ES ir Indijos bendradarbiavimo prekybos ir investicijų srityje, kurioje palankiai įvertino įsipareigojimą dirbti siekiant sudaryti plataus užmojo, vertybėmis grindžiamą, subalansuotą, visapusišką ir abipusiai naudingą ES ir Indijos prekybos susitarimą. Parlamentas palankiai įvertino Prekybos ir technologijų tarybą.
2023 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Indijos Manipuro valstijoje, kurioje raginama imtis visų būtinų priemonių siekiant sustabdyti etninį ir religinį smurtą, apsaugoti visas religines mažumas ir užkirsti kelią bet kokiai tolesniai eskalacijai.
Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas lankėsi Indijoje 2022 m. balandžio mėn., o Saugumo ir gynybos pakomitetis – 2023 m. gruodžio mėn.
Tarpparlamentinio dialogo klusimais 2023 m. gruodžio mėn. Naujajame Delyje įvyko 15-asis ES ir Indijos tarpparlamentinis susitikimas. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta strateginės partnerystės padėčiai, dvišalei prekybai, klimato kaitai, regioniniams klausimams, pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių klausimams.
2024 m. sausio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių, kurioje raginama plėsti ir gilinti ES ir Indijos, kaip strateginių partnerių, santykius, visų pirma tokiose svarbiose srityse kaip klimato kaita, skaitmeninimas, sujungiamumas, prekyba ir investicijos, užsienio, saugumo ir gynybos politika, žmogaus teisės ir teisinė valstybė.
2025 m. sausio mėn. Indijoje lankėsi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas. Per diskusijas buvo aptarti pagrindiniai ES teisėkūros procedūra priimami aktai, susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, skaitmeninėmis rinkomis, dirbtiniu intelektu, produktų sauga ir vartotojų apsauga.
Pakistanas
ES ir Pakistano santykiai užmegzti 1962 m., o šiuo metu jie grindžiami 2004 m. bendradarbiavimo susitarimu. ES, kaip didžiausia paramos vystymuisi ir pagalbos teikėja, remia demokratijos skatinimą ir institucijų kūrimą Pakistane.
Pakistanas yra pagrindinis ES vienašalių prekybos lengvatų pagal bendrąją lengvatų sistemą plius (BLS+), kuri vėl pradėta taikyti 2014 m., naudos gavėjas. Vykdant šį procesą Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas stebi, kaip laikomasi BLS+ reikalavimų. Pakistano BLS+ statusas galėtų būti peržiūrėtas, nes jis susijęs su tokiais įsipareigojimais kaip žmogaus teisių ir religijos laisvės užtikrinimas. 2022 m. birželio mėn. ES stebėsenos misija įvertino, ar veiksmingai įgyvendinamos 27 tarptautinės konvencijos – privalomas reikalavimas išlaikyti BLS+ statusą, kuris yra labai naudingas Pakistanui. Nuo tada, kai 2014 m. šalis prisijungė prie BLS+, įmonių eksportas į ES rinką padidėjo 65 proc. 2023 m. lapkričio mėn. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) paskelbė bendrą ataskaitą, kurioje įvertinta aštuonių BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių, įskaitant Pakistaną, pažanga. Šiuo metu rengiamas naujas BLS reglamentas. Siekiant užtikrinti jo vykdymą, lengvatomis besinaudojančios šalys turės oficialiai kreiptis dėl naujai priimtos schemos. Šis procesas yra atidžiai stebimas Islamabade.
2023 m. ES išlaikė savo, kaip antros pagal dydį Pakistano prekybos partnerės, poziciją – jai teko 15,3 proc. visos Pakistano prekybos. 2023 m. Pakistanas buvo 47-as pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris, kuriam tenka 0,2 proc. ES prekybos.
ES yra svarbi paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos Pakistanui teikėja. Pagal 2021–2027 m. daugiametę orientacinę programą ES skyrė 265 mln. EUR dotacijų finansavimo partnerystėms su Pakistanu 2021–2024 m. Šiuo finansavimu remiamos trys prioritetinės sritys: žaliasis integracinis augimas, žmogiškasis kapitalas ir valdymas. ES taip pat pradėjo Europos komandos iniciatyvą „Tobulinamojo atkūrimo diegimas kuriant žaliąsias darbo vietas“, kuria siekiama skatinti žaliąjį augimą ir didinti atsparumą klimato kaitai Pakistane.
ES pripažino, kad Pakistanas susiduria su sunkumais priimdamas daugiau kaip 3 milijonus pabėgėlių, ir yra pasirengusi apsvarstyti galimybę teikti papildomą paramą, be kita ko, savanoriškam pabėgėlių sugrįžimui į Afganistaną. Be to, 2023 m. pagal JT Pasaulio maisto programą buvo remiama daugiau kaip 180000 pažeidžiamų žmonių, nukentėjusių nuo potvynių septyniuose Sindho provincijos rajonuose, o tai buvo įmanoma ES humanitarinės pagalbos lėšomis.
2024 m. lapkričio mėn. Islamabade įvyko 14-asis ES ir Pakistano jungtinės komisijos posėdis siekiant įvertinti strateginio bendradarbiavimo planą ir išplėsti bendradarbiavimą. ES pripažino Pakistano pastangas padėti Afganistano pabėgėliams, o Pakistanas išreiškė susirūpinimą dėl Kašmyro ir pasisakė už ugnies nutraukimą Gazoje. ES pakartojo esanti įsipareigojusi teikti humanitarinę pagalbą ir dar kartą patvirtino savo poziciją dėl Ukrainos.
2024 m. kovo mėn. Islamabade ES ir Pakistanas surengė 9-ąjį politinį dialogą, apimantį įvairius regioninius ir pasaulinius pokyčius.
Pakistano geostrateginis vaidmuo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione turėtų didėti, ypač po to, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. Afganistano valdymą perėmė Talibanas. Stabilus, demokratiškas ir klestintis Pakistanas yra itin svarbus ES, nes tai yra vienas iš pagrindinių ryšių su Talibanu palaikytojų ir pagrindinė Afganistano pabėgėlių paskirties vieta. Šalis keičia savo įvaizdį tarptautiniu mastu.
Pakistano politikoje vyrauja nuolatinis sąmyšis. Kariuomenė vis dar dalyvauja vidaus ir išorės politikoje ir jai suteikti platūs įgaliojimai saugumo ir kovos su terorizmu srityse.
2024 m. vasario mėn. Pakistane, taikant griežtas saugumo priemones, įvyko parlamento rinkimai. Pakistano musulmonų lygos lyderis Muhammad Shehbaz Sharif buvo dar kartą paskirtas ministru pirmininku. Opozicijos partijos „Pakistan Tehreek-e-Insaf“ kandidatams nebuvo leista kandidatuoti. Politinė įtampa vis dar didelė – įkalintas partijos „Pakistan Tehreek-e-Insaf“ lyderis Imran Khan teigia, kad jo bausmė yra nesąžininga ir politiškai motyvuota. Partijos „Pakistan Tehreek-e-Insaf“ rėmėjai toliau protestuoja, tačiau Shehbazo Sharifo Pakistano musulmonų lyga tebevadovauja tvirtai remiama Pakistano kariuomenės.
2021 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Pakistano šventvagystės įstatymų, kurioje paragino Komisiją iš naujo įvertinti Pakistano tinkamumą dalyvauti BLS+ programoje, atsižvelgiant į blogėjančią žmogaus teisių padėtį. Parlamentas stebi EIVT veiksmus, kuriais siekiama spręsti žmogaus teisių klausimus, įskaitant šventvagystės įstatymus, pagal kuriuos skiriamos griežtos bausmės, be kita ko, mirties bausmė.
2022 m. kovo mėn. įvyko 13-asis ES ir Pakistano tarpparlamentinis susitikimas. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta politiniams įvykiams Pakistane, Rusijos invaziją į Ukrainą, prekybai, BLS+ ir žmogaus teisėms. Tarpparlamentinio susitikimo nuomone, labai svarbu, kad abiejų šalių parlamentų nariai vertintų pažangą ir vykdytų parlamentinį tikrinimą bei teiktų gaires dvišalių santykių srityje.
2025 m. balandžio 14 d. Islamabade įvyko 14-asis ES ir Pakistano tarpparlamentinis susitikimas.
Afganistanas
2017 m. vasario mėn. buvo pasirašytas ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas, o Parlamentas jį patvirtino 2019 m. kovo mėn. Santykiai su ES pritaikyti prie karo ir pokario padėties. Parlamentui dedant daug pastangų Afganistanas palaipsniui buvo iš dalies įtraukiamas įgyvendinant ES Vidurinės Azijos strategiją.
Nuo 2021 m. gegužės mėn. Talibanas greitai perėmė Afganistano kontrolę su minimaliu saugumo pajėgų pasipriešinimu. 2021 m. rugpjūčio mėn. kai prezidentas A. Ghani pabėgo į Dubajų, Talibanas užėmė Kabulą. Tą patį mėnesį JAV ir NATO baigė savo karių išvedimą iš teritorijos užbaigdamos du dešimtmečius trukusį karą, bet sukeldamos humanitarinę krizę. 2021 m. rugsėjo mėn. Talibanas įsteigė laikinąją vyriausybę, kurią sudarė tik vyrai, ir nesilaikė pažadų dėl įtraukumo. Nuo to laiko jie vykdė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma nukreiptus prieš moteris, mergaites ir mažumų grupes.
2024 m. Afganistanas susidūrė su kritine humanitarine krize – pagalbos reikėjo daugiau kaip 23,7 mln. žmonių. Padėtį dar labiau pablogino Talibano nustatyti moterims taikomi apribojimai, be kita ko, draudimas joms lankyti universitetus ir dirbti nevyriausybinėse organizacijose (NVO), taip pat 2024 m. rugpjūčio mėn. dekretas, kuriuo uždraudė viešą moterų balsą. Ši politika, įskaitant griežtus aprangos kodus moterims, turi pavojingą ir gyvybei grėsmingą poveikį. ES pasmerkė šiuos veiksmus, reikalaudama nutraukti Talibano vykdomus pažeidimus ir dar kartą patvirtindama savo įsipareigojimą remti Afganistano moteris ir mergaites. Talibano ryšiai su „Al-Qaida“ ir vadinamąja Islamo valstybe yra dviprasmiški, o tarp šalies miesto ir kaimo bendruomenių esama susiskaldymo.
Afganistanui, kaip vienai iš labiausiai nuo pagalbos priklausomų šalių pasaulyje, gresia humanitarinė katastrofa – pusė šalies gyventojų negali patenkinti pagrindinių savo poreikių, pavyzdžiui, gauti maisto, vandens ir vaistų. Humanitarinė padėtis pablogėjo, nes yra daugiau kaip trys milijonai šalies viduje perkeltų asmenų, o Pakistane ir Irane yra daugiau kaip du milijonai pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų. JAV administracijos sprendimas sustabdyti JAV tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) veiklą neabejotinai turės neigiamos įtakos jau ir taip sunkiai humanitarinei padėčiai šalyje.
Iki Talibano perėmimo 2021 m. rugpjūčio mėn. Afganistanas buvo didžiausias ES vystymosi finansavimo Azijoje gavėjas Afganistanui taip pat buvo taikoma „Viskas, išskyrus ginklus“ priemonė, pagal kurią taikomas didžiausio palankumo prekybos režimas. 2014-2020 m. laikotarpiui ES numatė skirti Afganistanui 1,4 mlrd. EUR. 2020 m. lapkričio mėn. Ženevoje vykusioje konferencijoje Afganistano klausimais „Taika, gerovė ir savarankiškumas“ ES įsipareigojo 2021–2025 m. skirti 1,2 mlrd. EUR ilgalaikei ir neatidėliotinai pagalbai. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ES įsipareigojo skirti iki 1 mlrd. EUR Afganistano gyventojams remti, iš kurių 489 mln. EUR bus panaudota humanitarinei pagalbai, o 400 mln. EUR – pagrindiniams poreikiams tenkinti ir pragyvenimo šaltiniams remti. 2021 m. rugsėjo mėn. Ženevoje įvykusioje JT konferencijoje Afganistano klausimais įsipareigota skirti 1,2 mlrd. USD, iš kurių 677 mln. USD įsipareigojo skirti ES ir jos valstybės narės.
2021 m. rugsėjo mėn. ES užsienio reikalų ministrai nusprendė nepripažinti Talibano, tačiau susitarė su juo bendradarbiauti tokiomis sąlygomis, kaip kova su terorizmu, žmogaus teisių puoselėjimas ir įtraukios vyriausybės formavimas. Galimybė teikti humanitarinę pagalbą ir leisti žmonėms išvykti iš Afganistano taip pat buvo svarbūs veiksniai. 2023 m. vasario mėn. ES ministrai pakartojo esantys susirūpinę dėl Talibano vykdomos moterų atskirties ir žmogaus teisių pažeidimų, dar kartą patvirtindami savo įsipareigojimą siekti taikos, stabilumo ir paramos Afganistano žmonėms.
Talibanui grįžus į valdžią, Afganistane vėl nustatyti moterims taikomi apribojimai, įskaitant įstatymus, kuriais moterims privalomi vyrai globėjai, kad jos galėtų patekti į viešąsias erdves, ir taisykles dėl jų aprangos. Nors 2022 m. kai kurie valstybiniai universitetai ir mokyklos vėl buvo atidaryti, Talibanas nevykdė įsipareigojimo leisti mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą, o tai padarė įtaką 1,1 mln. mokinių. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje, kuris per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 15 proc. iki 22 proc., nuo to laiko sumažėjo dėl didėjančių apribojimų. Be to, Talibanas uždraudė moterims dirbti NVO, uždarė grožio salonus panaikindamas 60 000 moterų darbo vietų ir uždraudė studentėms studijuoti užsienyje. 2024 m. liepos mėn. Talibanas oficialiai priėmė Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos įstatymą Šia teisine sistema kodifikuojami, konsoliduojami ir papildomi diskriminaciniai ir represiniai Talibano apribojimai.
2023 m. ES Afganistanui skyrė 156,5 mln. EUR humanitarinės pagalbos. 2024 m. vasario mėn. JT Dohos konferencijoje dėl Afganistano nepavyko pasiekti pagrindinių tikslų: nustatyti tarptautinio bendradarbiavimo su Afganistanu kurso ir sudaryti palankesnes sąlygas Talibano ir pasaulio bendruomenės dialogui gyvybiškai svarbiais klausimais. 2024 m. vasario mėn. ES skyrė 20,1 mln. EUR JT Pasaulio maisto programai Afganistane, kad pagerintų namų ūkių aprūpinimą maistu ir bendruomenės atsparumą.
ES yra labai susirūpinusi dėl to, kad atkurtas Islamo Emyratas su radikalia šariato teisine sistema. Tai kelia rimtų klausimų dėl būsimo ES bendradarbiavimo su Afganistanu, kuris priklauso nuo to, kaip bus galima išsaugoti pastarųjų 20 metų pasiekimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas galimam tarptautinio terorizmo ir migracijos didėjimui. Nuo 2020 m. rudens Parlamentas ne kartą pasmerkė smurto proveržį ir 2021 m. birželio mėn. rezoliucijoje dėl padėties Afganistane išreiškė susirūpinimą dėl karinių pajėgų išvedimo pasekmių ir paragino priimti išsamią būsimo ES bendradarbiavimo su Afganistanu strategiją. 2021 m. liepos mėn., likus mėnesiui iki Talibano įvykdyto valdžios perėmimo, Europos Parlamento delegacija ryšiams su Afganistanu (D-AF) surengė 6-ąjį ES ir Afganistano tarpparlamentinį susitikimą su Afganistano Nacionalinės Asamblėjos atstovais.
2021 m. rugpjūčio mėn. Talibanui perėmus valdžią Parlamento delegacija ryšiams su Afganistanu išreiškė susirūpinimą dėl humanitarinės, ekonominės ir pabėgėlių krizės, dėl kurios reikia humanitarinių koridorių ir taikyti strateginį požiūrį viso regiono atžvilgiu, įskaitant Pakistaną, Iraną ir Vidurinę Aziją.
2022 m. vasario mėn. aukšto lygio konferencijoje „Afganistano moterų dienos“ Parlamentas surengė keletą renginių. 2022 m. kovo mėn. surengtas virtualus Afganistano moterų lyderių forumas, prie kurio prisijungė beveik 50 Afganistano moterų lyderių iš Afganistano ir kitų pasaulio šalių.
2022 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties. Joje smerkiamas Talibano sprendimą pratęsti draudimą mergaitėms mokytis ir apgailestaujam dėl jo nuolatinio noro pašalinti moteris iš visuomeninio gyvenimo.
2022 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pagarbos žmogaus teisėms Afganistane, kurioje sprendžiama moterų teisių padėties blogėjimo problema.
2023 m. balandžio mėn. Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl pagarbos žmogaus teisėms Afganistane, kurioje pabrėžiamas persekiojimas dėl lyties.
2023 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties, visų pirma buvusių vyriausybės pareigūnų ir Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų narių persekiojimo ir išpuolių prieš pilietinės visuomenės organizacijas bei žmogaus teisių gynėjus. Parlamentas taip pat pareiškė pritariantis tam, kad de facto valdžios institucijos būtų laikomos atskaitingomis, oTarptautiniame baudžiamajame teisme būtų vykdomas tyrimas.
2024 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl represinės aplinkos Afganistane, įskaitant viešas egzekucijas ir smurtą prieš moteris, kurioje raginama visapusiškai gerbti pagrindines moterų ir mergaičių teises bei laisves.
2024 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje kritikuojamos blogėjančios moterų sąlygos Afganistane dėl to, kad Talibanas įgyvendina Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos įstatymą. Rezoliucijoje smerkiamas šariato teisės taikymas, moterų ir mergaičių pašalinimas iš visuomeninio gyvenimo ir jų patiriamas smurtas, pavyzdžiui, priverstinės santuokos, seksualiniai išpuoliai ir griežtos bausmės.
Bangladešas
ES ir Bangladešo santykiai užmegzti 1973 m. 2001 m. balandžio mėn. bendradarbiavimo susitarimo sritys – ekonominis vystymasis, žmogaus teisės, geras valdymas ir aplinka. Kaip vienai iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, Bangladešui taikoma Europos Sąjungos sistema „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią taikomas didžiausio palankumo prekybos režimas pagal ES BLS. Tikimasi, kad iki 2026 m. Bangladešas neteks mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šalis nebegalėtų naudotis režimu „Viskas, išskyrus ginklus“.
Bangladešui skirta 2021–2027 m. ES daugiametė orientacinė programa suderinta su 2020–2025 m. Bangladešo 8-uoju penkerių metų planu.
2023 m. spalio mėn. forume „Global Gateway“ Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su buvusia Bangladešo ministre pirmininke Sheikh Hasina pradėjo derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS). ES, Europos investicijų bankas (EIB) ir Bangladešas pasirašė 400 mln. EUR vertės susitarimus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, kurie prisidės prie tvarios žaliosios Bangladešo energetikos sektoriaus pertvarkos ir padės Bangladešui pasiekti savo klimato kaitos švelninimo tikslus. 2024 m. ES atidėjo derybas su Bangladešu dėl PBS, nes jai susirūpinimą kelia tam tikra politika ir žmogaus teisių klausimai Bangladeše.
Bangladeše yra parlamentinė demokratija ir ten pasikeisdamos valdo dvi partijos – „Awami lyga“ ir Bangladešo nacionalistinė partija (BNP). Bangladešas yra viena iš nedaugelio šalių, pasiekusių Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tačiau ir toliau rimtų problemų kelia darbuotojų teisės ir darbo sąlygos, ypač Dakos apylinkių pramoniniuose rajonuose, kuriuose gaminami gatavi drabužiai. Bangladešo bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2022 m. sumažėjo dėl krizės po Rusijos invazijos į Ukrainą, padidėjusių žaliavų kainų ir infliacijos. Todėl šalis paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos. Nors Bangladešo drabužių eksportas pastaraisiais metais išaugo, dažnai įvyksta nelaimingi atsitikimai ir gaisrai gamyklose bei kitose darbo vietose, per kuriuos pastarąjį dešimtmetį žuvo net 1 310 darbuotojų ir buvo sužeisti 3 883 darbuotojai.
Ministrei Pirmininkei Sheikh Hasina atsisakius priimti opozicijos (Bangladešo nacionalinės partijos) prašymus sukurti neutralią laikinąją vyriausybę 2024 m. sausio mėn. rinkimams surengti, BNP boikotavo rinkimus. Todėl 2024 m. sausio mėn. Sheikh Hasina po savo partijos „Awami lygos“ ir jos sąjungininkių pergalės gaunant 225 iš 300 parlamento vietų, pradėjo antrą penkerių metų trukmės kadenciją.
2024 m. liepos mėn. Sheikh Hasina vyriausybės sprendimas dėl darbo kvotų viešajame sektoriuje sukėlė sukilimą, per kurį reikalauta demokratijos. Judėjimas įgavo pagreitį po 2024 m. birželio mėn. Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo vyriausybės sprendimas paskelbtas negaliojančiu, vykstant vadinamajai liepos mėn. revoliucijai, kuri baigėsi protestuotojų, kurių dauguma buvo studentai, žudynėmis. Ministrė pirmininkė Sheikh Hasina buvo priversta atsistatydinti ir gavo prieglobstį Indijoje. Vadovaujant Nobelio premijos laureatui Muhammadui Yunusui buvo suformuota laikinoji vyriausybė. Nacionalinės piliečių partijos – pirmosios studentų vadovaujamos partijos Bangladeše – sukūrimas tapo lemiamu politinių įvykių šalyje momentu. Nuo to laiko nacionalinėje politinėje arenoje vyrauja skirtingos nuomonės apie demokratijos konsolidavimą Bangladeše ir rinkimų reformų įdiegimą. Tradicinės politinės partijos, pavyzdžiui, Bangladešo nacionalistų partija, pasisako už ankstesnių rinkimų organizavimą ir toliau reikalauja, kad M. Yunuso laikinoji vyriausybė iki metų pabaigos surenftų nacionalinius rinkimus. Tiesiogiai konfrontuodamas su Bangladešo nacionalistų partija, Nacionalinės piliečių partijos lyderis Nahid Islam išreiškė skeptišką požiūrį į galimybę 2025 m. surengti rinkimus, esant reikalavimams vykdyti nacionalines reformas (įskaitant konstitucines) ir susirūpinimui dėl saugumo, atsižvelgiant į šalyje vykstančius politinius ir socialinius neramumus.
Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. per 800 000 rohinjų, siekdami išvengti persekiojimų Mianmare, pabėgo į Bangladešą. ES atidžiai stebėjo rohinjų pabėgėlių krizę ir išmokėjo daugiau kaip pusę asignavimų, kurie buvo skirti po 2017 m. spalio mėn. įvykusios JT paramos teikėjų konferencijos ir vėlesniais metais, daugiausiai skirtų remti rohinjų pabėgėlius Koks Bazaro pabėgėlių stovyklose. Bangladešo vyriausybė deda pastangas repatrijuoti rohinjus, tačiau jų grįžimui trukdo sąlygos Mianmare.
2023 m. lapkričio mėn. dėl blogėjančios humanitarinės padėties ES skyrė 10,5 mln. EUR vertės humanitarinę pagalbą rohinjų pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms, gyvenančioms Bangladeše. 2024 m. sausio mėn. reaguodama į gaisrą vienoje iš pabėgėlių stovyklų, ES skyrė 300 000 EUR, kad padėtų nukentėjusiems gyventojams. Nuo 2025 m. Bangladeše vis dar gyvena daugiau kaip 800 000 rohinjų. 2025 m. kovo mėn. ES pradėjo 2 mln. EUR vertės projektą, kuriuo siekiama padėti maždaug 8 000 žmonių, nukentėjusių nuo 2024 m. liepos–rugpjūčio mėn. vykusio sukilimo Bangladeše. Projektas, kurį visiškai finansuoja ES, bus vykdomas iki 2026 m. rugpjūčio mėn. Pagrindiniai jo tikslai – gerinti smurtą išgyvenusių asmenų fizinę ir psichinę sveikatą, didinti jų ekonominį atsparumą ir skatinti socialinę sanglaudą, tenkinant Bangladešo vyriausybės ir ES nustatytus kritinius poreikius.
2022 m. gruodžio mėn. Briuselyje įvyko 8-asis ES ir Bangladešo tarpparlamentinis susitikimas, kuriame aptarti naujausi pokyčiai santykių srityje, įskaitant žmogaus teises, prekybą ir dabartinę geostrateginę padėtį.
2023 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Bangladeše, visų pirma dėl „Odhikaro“ – pagrindinės žmogaus teisių organizacijos, kuri daugiau kaip dešimtmetį patyrė priekabiavimą ir kriminalizavimą, įskaitant tai, kad ji, kaip NVO, buvo išregistruota, atvejo.
Šri Lanka
ES ir Šri Lankos santykių pradžia – 1975 m., kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kuris 1995 m. buvo atnaujintas bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimu. Siekiant paskatinti politines reformas ir tarptautinių konvencijų dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo laikymąsi 2017 m. gegužės mėn. suteikta galimybė Šri Lankos eksportui patekti į ES pagal BLS+ sistemą. Parlamentas atidžiai stebi Šri Lankos pažangą, padarytą užtikrinant veiksmingą atitiktį BLS + kriterijams. Labai pakenkta perspektyvoms pasiekti pereinamojo laikotarpio teisingumo ir nacionalinio susitaikymo, o tai yra dvi pagrindinės Parlamento sąlygos, susijusios su Šri Lankos atitiktimi BLS+. Pastarąjį dešimtmetį ES Šri Lankai skyrė 760 mln. EUR siekiančią paramą vystymuisi.
ES po Kinijos yra antra pagal dydį Šri Lankos prekybos partnerė, 2023 m. sudariusi 12,4 proc. visos Šri Lankos prekybos. 2024 m. vasario mėn. ES ir Šri Lankos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo darbo grupė susitiko, kad toliau stiprintų dvišalius prekybos ryšius, patekimą į rinką ir reglamentavimo pokyčius, įskaitant ES reglamentą dėl miškų naikinimo.
2024 m. vasario mėn. Briuselyje ES ir Šri Lanka surengė 26-ąjį ES ir Šri Lankos jungtinės komisijos posėdį. ES palankiai įvertino Šri Lankos aktyvų dalyvavimą 2024 m. vasario mėn. Briuselyje surengtame trečiajame ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ministrų forume. Jungtinė komisija aptarė 2021–2027 m. Šri Lankai skirtą daugiametę orientacinę programą. Pagal šią strateginę programą 2021–2024 m. ES skyrė 60 mln. EUR dotacijų savo partnerystei su Šri Lanka. Šri Lanka informavo Komisiją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pakeisti Terorizmo prevencijos įstatymą Kovos su terorizmu įstatymu, kad įstatymo projektas atitiktų tarptautinius standartus.
Šri Lanka nukentėjo nuo 1983–2009 m. vykusio pilietinio karo tarp vyriausybės, kurioje vyrauja sinhalai, ir Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrų. 2019 m. lapkričio mėn. prezidento rinkimus laimėjo Gotabaya Rajapaksa ir naujuoju ministru pirmininku paskyrė savo brolį, buvusį prezidentą Mahindą Rajapaksą. 2020 m. rugsėjo mėn. priimtas prieštaringai vertinamas 20-asis iš dalies pakeistas įstatymas, kuriuo sustiprinami prezidento vykdomieji įgaliojimai ir susilpninamas ministro pirmininko ir parlamento vaidmuo.
2022 m. Šri Lanka patyrė didžiausią per visą savo istoriją ekonomikos krizę, kuri sukėlė plataus masto protestus dėl sparčiai didėjančių prekių kainų ir pagrindinių prekių trūkumo. Per 2022 m. balandžio mėn. prasidėjusius protestus buvo reikalaujama prezidento G. Rajapaksos atsistatydinimo. 2022 m. liepos mėn. demonstrantai šturmavo jo rezidenciją ir privertė M. Rajapaksą bėgti. Prezidentas G. Rajapaksa ir ministras pirmininkas M. Rajapaksa atsistatydino. 2022 m. liepos mėn. prezidento pareigas perėmė Ranil Wickremesinghe, o ministru pirmininku paskirtas Dinesh Gunawardena.
Prezidento Anuros Kumaros Dissanayake vadovaujama partija „Nacionalinė liaudies valdžia“ 2024 m. lapkričio mėn. parlamento rinkimuose pasiekė istorinę pergalę. Šis precedento neturintis laimėjimas leido partijai „Nacionalinė liaudies valdžia“ įgyvendinti esmines reformas. Jo pergalė buvo daugiausia susijusi su šalies ekonomikos krizės įveikimu, pažadais vykdyti gerovės reformas ir TVF remiamų griežtų taupymo priemonių kritika. Kadenciją baigiančio prezidento R. Wickremesinghe nesugebėjimas įveikti pragyvenimo išlaidų krizės ir jo ryšiai su Rajapaksų šeima prisidėjo prie jo pralaimėjimo. Politinėje arenoje vis dar dominuoja bandymai pradėti susitaikymo procesą ir patraukti atsakomybėn pilietinio karo metu žmogaus teisių pažeidimus padariusius asmenis. 2025 m. kovo mėn. Jungtinė Karalystė nustatė sankcijas trims buvusiems Šri Lankos karo vadams ir vienam buvusiam Tamilų Tigrų sukilėlių vadui.
2022 m. Šri Lanka pirmą kartą neįvykdė skolos įsipareigojimų ir kreipėsi į TVF dėl ekonomikos stabilizavimo. Buvęs prezidentas G. Rajapaksa grįžo, nors buvo plačiai kaltinamas dėl krizės. Dėl kritinio užsienio valiutos trūkumo atsirado didelis maisto ir degalų stygius. 2022 m. Šri Lanka užtikrino preliminarią 2,9 mlrd. USD dydžio TVF paskolą, priklausančią nuo fiskalinių reformų ir skolos restruktūrizavimo. Iki 2023 m. šalis sudarė susitarimus su kreditoriais ir gavo iš TVF išplėstinę fondo priemonę – ji gavo 670 mln. USD pagal ketverių metų 3 mlrd. USD vertės programą. Papildomą finansinę paramą sudarė 200 mln. USD iš Azijos plėtros banko ir 250 mln. USD iš Pasaulio banko.
2024 m. balandžio mėn. Šri Lankos vyriausybė atmetė savo tarptautinių kreditorių pasiūlymą dėl daugiau kaip 12 mlrd. USD restruktūrizavimo, dėl kurio šaliai gali būti atidėta kita TVF paramos dalis. 2025 m. kovo mėn. TVF patvirtino papildomą 334 mln. USD vertės dalį pagal 2,9 mlrd. USD programą, išreikšdamas pasitikėjimą šalies vykdomomis reformomis ir jos atsigavimo trajektorija. 2021 m. birželio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Šri Lankoje, ypač dėl sulaikymų pagal Aktą dėl terorizmo prevencijos.
2023 m. spalio 30 d. – lapkričio 1 d. Kolombe įvyko 11-asis ES ir Šri Lankos tarpparlamentinis susitikimas, kuriame aptarti dvišaliai santykiai ir Šri Lankos ekonominė bei finansinė padėtis.
Nepalas
ES ir Nepalo santykiai užmegzti 1973 m., o jų pagrindas – 1996 m. bendradarbiavimo susitarimas. Beveik ketvirtadalis gyventojų gyvena iš mažiau nei dviejų JAV dolerių per dieną, todėl 25 proc. Nepalo biudžeto sudaro išorės pagalba. ES yra viena iš didžiausių Nepalo paramos vystymuisi teikėja. ES taip pat pakartojo, jog svarbu, kad Nepalas daugiau pasinaudotų prekybos lengvatomis, kurios besivystančioms šalims suteikiamos pagal ES programą „Viskas, išskyrus ginklus“. Šiuo metu ES remia Nepalą pagal 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą, kurioje nustatytos trys prioritetinės bendradarbiavimo sritys: integracinis ekologiškas augimas, žmogiškojo kapitalo vystymas ir geras valdymas. Šios prioritetinės sritys taip pat suderintos su visuotinėmis ES strategijomis, pavyzdžiui, Strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, Visuotine ekonomikos gaivinimo iniciatyva ir 2021–2025 m. veiksmų planu dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (LLVP III). ES remia Nepalo ekonomiką ir darbo jėgos paklausą, taip didindama individualias pajamas šalyje, kuriai būdinga didelė nelygybė tarp aukštesniosios ir apatinės kastų, taip pat marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, Madhesi.
Nepalas toliau daro pažangą siekdamas savo tikslo nebepriklausyti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, o numatomas pereinamasis laikotarpis trukti ne ilgiau nei iki 2026 m. Šis pokytis turi įtakos Nepalo prekybos santykiams su ES, visų pirma lengvatinės prekybos susitarimų srityje. 2024 m. kovo mėn. Katmandu įvyko 15-osios ES ir Nepalo jungtinės komisijos posėdis dvišaliams santykiams aptarti. ES palankiai įvertino Nepalo pasiekimus vykdant socialinę ir ekonominę pertvarką ir įgyvendinant 2019–2024 m. nacionalinį vystymosi planą. ES ir Nepalas įvertino pastarojo meto pokyčius palaikant demokratinius procesus ir institucijas bei pabrėžė pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos svarbą stiprinant demokratiją ir gerą valdymą. ES palankiai įvertino Nepalą dėl jo pozicijos klimato kaitos klausimu per COP 28 ir savo plataus užmojo tikslo iki 2045 m. pasiekti nulinį išmetamo CO2 kiekį.
2024 m. gegužės mėn. Katmandu vykusiame 2024 m. ES ir Nepalo verslo forume dalyvavo Nepalo ir Europos įmonių atstovai, kad išnagrinėtų investavimo galimybes ir sustiprintų prekybos santykius, daugiausia dėmesio skiriant tokiems svarbiems sektoriams kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, žemės ūkis ir turizmas.
2024 m. sausio mėn. Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose nugalėjo partijos „Nepalo kongresas“ vadovaujamos valdančiosios koalicijos kandidatai. 2022 m. pakilus pasaulinėms naftos ir žaliavų kainoms Nepalo ekonomika patyrė sunkumų, o tai sukėlė socialinius neramumus ir reikalavimus atkurti hinduistų monarchiją. Dėl mišrios Nepalo rinkimų sistemos pasiekti daugumą yra sudėtinga, o tai dažnai lemia koalicines vyriausybes ir valdžios pasidalijimo susitarimus.
Dėl įtakos šalyje konkuruoja Kinija ir Indija. 2024 m. gruodžio mėn. Nepalo ministras pirmininkas P. Dahal lankėsi Kinijoje, kad aptartų investicijas ir infrastruktūros projektus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.
Pagrindiniai šalies uždaviniai – rasti taikią išeitį iš politinės aklavietės reformuojant konstituciją, tai yra, ją iš dalies pakeičiant taip, kad būtų atsižvelgta į dalitų ir kitų etninių mažumų, visų pirma Terajuje gyvenančių madhesių, interesus, ir užtikrinti užsienyje gyvenančių Nepalo piliečių migrantų teises. Socialinėje srityje 2023 m. birželio mėn. įgyvendinant naująjį Pilietybės įstatymą buvo sudarytos sąlygos šimtams tūkstančių asmenų be pilietybės gauti pilietybę, taip sprendžiant ilgalaikį nacionalinės tapatybės klausimą. Ministro pirmininko P. Dahalo vadovaujama koalicinė vyriausybė susidūrė su ekonominiais iššūkiais ir korupcijos skandalais, tačiau parodė politinį atsparumą ir santykinį stabilumą. 2023 m. Nepalas patyrė pirmąjį nuosmukį per šešis dešimtmečius dėl didelės infliacijos, politinio netikrumo ir mažėjančio investuotojų pasitikėjimo. Tai dar labiau paskatino Nepalo jaunimą išvykti iš šalies ir sukėlė susirūpinimą bei socialinį nepasitenkinimą dėl ilgalaikio poveikio vidaus darbo jėgai ir ekonomikai.
2025 m. kovo mėn. monarchiją palaikantys mitingai Katmandu sukėlė susirėmimus, per kuriuos žuvo du žmonės ir buvo sužeista daug žmonių. Demonstrantai ragino atkurti monarchiją ir induistų valstybingumą, išreikšdami visuomenės nepasitenkinimą dabartine respublikonų sistema.
Nepalo vyriausybė neužtikrino pereinamojo laikotarpio teisingumo pilietinio karo aukoms, ir nesunaikino nebaudžiamumo kultūros. 2014 m. įsteigta Tiesos ir susitaikymo komisija neveiksmingai spendė su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, kankinimu ir seksualiniu smurtu susijusius klausimus. Be to, tais pačiais metais įsteigta Priverstinai dingusių asmenų tyrimo komisija, kurios užduotis – tirti dingimus konflikto metu, susidūrė su sunkumais vykdydama savo įgaliojimus. 2020 m. balandžio mėn. Aukščiausiasis Teismas paragino pakeisti Komisijos įgaliojimus, kad būtų išvengta nebaudžiamumo – šiai rekomendacijai pritarė žmogaus teisių organizacijos. Tačiau 2022 m. pasiūlytas įstatymo projektas neatitiko Teismo rekomendacijų, o 2023 m. kovo mėn. pateiktas naujas įstatymo projektas buvo kritikuojamas dėl to, kad nesudarė sąlygų palengvinti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą. Parlamento delegacija ryšiams su Pietų Azijos šalimis 2022 m. rugsėjo mėn. lankėsi Nepale, kad įvertintų Nepalo santykius su ES, kuri yra pagrindinė bendradarbiavimo pagalbos teikėja. Kadangi Nepalas iki 2026 m. gali netekti mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso, Parlamentas palankiai įvertino tai, kad Nepalas jau ratifikavo daugumą iš 27 pagrindinių konvencijų, kurių reikia norint pateikti paraišką dėl BLS+.
Butanas
Šimtmečius nuo išorės pasaulio izoliuotas Butanas šiuo metu prisitaiko prie globalizacijos ir stiprina savo ekonomiką, kartu išsaugodamas savo senovines tradicijas. Butanas taikiai perėjo prie parlamentinės demokratijos pagal 2008 m. priimtą konstituciją, kuria užtikrinamas valdžių padalijimas konstitucinėje monarchijoje. Pripažindama, kad susirūpinimą kelia tai, jog dėl Butano geografinės padėties jam nuolat gresia suvereniteto praradimas, ES remia visišką Butano savarankiškumą nuo jo galingų kaimynių – Indijos ir Kinijos – ir yra įsitikinusi, kad šaliai turi būti užtikrintos galimybės pačiai parengti savo saugumo ir užsienio politiką.
Nuo 1982 m. ES aktyviai veikia Butane, siekdama sumažinti skurdą, skatinti demokratizaciją, gerą valdymą ir remti tvarų žemės ūkį bei atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą. 2018 m. gegužės mėn. pradėtas įgyvendinti paramos ES ir Butano prekybai projektas, kuriuo siekiama didesnės pridėtinės vertės, rinkos sąsajų bei prekybos ir investicijų reglamentavimo sistemos.
ES remia Butano vystymosi planus ir suteikia Butanui daugiau lengvatinių galimybių patekti į ES rinkas pagal BLS+, jei jis atitinka būtinas sąlygas. ES giria Himalajų šalį už jos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti tvarų, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi, pažymėdama, kad Butanas ėmėsi svarbių veiksmų, kad apsaugotų vaikų ir moterų teises bei skatintų lyčių lygybę. Visų pirma, 2020 m. gruodžio mėn. Butano parlamentas dekriminalizavo homoseksualumą.
2021–2027 m. daugiametėje orientacinėje programoje daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitai, valdymui ir skaitmeninei pertvarkai. 2021–2024 m. laikotarpiu skirtas 31 mln. EUR. ES ir Butanas pasirašė bendrąjį susitarimą su EIB dėl lengvatinio finansavimo plėtros projektams teikimo. 2023 m. kovo mėn. EIB rėmė klimato politikos veiksmus ir investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius pastangas Butane. 2024 m. balandžio mėn. EIB patvirtino 150 mln. EUR siekiančią bendrąją paskolą saulės elektrinėms ir investicijoms į mažas hidroelektrines Butane finansuoti.
2024 m. rugsėjo mėn. Briuselyje ES ir Butanas surengė 12-ąsias kasmetines konsultacijas. Pagrindinės aptartos temos buvo tai, kad Butanas neseniai neteko mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso, pradėtas įgyvendinti jo 13-asis penkmečio planas ir įgyvendinama pagrindinė nauja šalies iniciatyva „Gelephu Mindfulness City“ projektas. ES palankiai įvertino tai, kad Butanas ratifikavo JT asmenų su negalia teisių konvenciją, ir paragino šalį apsvarstyti galimybę pasirašyti daugiau žmogaus ir darbo teisių konvencijų. Kalbant apie prekybą, Butanas pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ iki 2028 m. ir toliau naudosis patekimo į ES rinką netaikant muitų ir kvotų galimybėmis, su parengiamaisiais darbais, reikalingais pasitraukimui iš šios sistemos. ES taip pat pasiūlė pasidalyti savo ekspertinėmis žiniomis su Butanu geografinių nuorodų srityje.
2025 m. sausio mėn. Briuselyje įvyko 40-osios ES ir Butano partnerystės metinės, joje dalyvavo Butano ministras pirmininkas Tshering Tobgay. Vizito metu Komisija įsipareigojo Butanui skirti papildomą 17 mln. EUR paramos paketą, skirtą geram valdymui stiprinti ir šalies skaitmeninei pertvarkai palengvinti, skatinant įtraukų ir darnų vystymąsi.
Butanas yra monarchija, kuri įsipareigojo stiprinti demokratiją, ir sukūrė atskirą nacionalinę tapatybę, grindžiamą jo religijos, kultūros ir aplinkos išsaugojimu. Siekdama įvertinti ekonomikos augimą ir savo piliečių gerovę, šalis naudoja budistinėmis vertybėmis pagrįstą bendrosios nacionalinės laimės koncepcijos (NLK) indeksą. Butano 2008 m. Konstitucijoje nustatytas ir 2011 m. JT pripažintas NLK apima tokias sritis kaip psichikos sveikata, švietimas, sveikatos priežiūra ir aplinkos tvarumas. Butano aplinkos politikoje daugiausia dėmesio skiriama jo biologinės įvairovės, kuriai klimato kaita kelia grėsmę, apsaugai, kartu užkertant kelią ekologinei žalai pagal NLK principus. 2024 m. lapkričio mėn. Baku vykusiame COP29, aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais Butanas kartu su Madagaskaru, Panama ir Surinamu įsteigė G-ZERO koaliciją. Ši iniciatyva vienija šalis, kuriose anglies dioksido kiekis atmosferoje yra mažinamas arba anglies dioksido poveikis yra neutralus, siekiant parodyti, kad ekonomikos augimo ir aplinkos tvarumo pusiausvyra yra įmanoma ir būtina. 2024 m. sausio mėn. Butane įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo buvęs ministras pirmininkas Tshering Tobgay iš Demokratų partijos ir surinko didelę parlamentinę daugumą.
Parlamento delegacija ryšiams su Pietų Azija 2022 m. rugsėjo mėn. lankėsi Butane, kad įvertintų šalies socialinį ir ekonominį vystymąsi, nes nustatyta, kad 2023 m. gruodžio mėn. jis neteks mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso.
2025 m. vasario mėn. ministras pirmininkas Tshering Tobgay lankėsi Europos Parlamente ir susitiko su EP pirmininko pavaduotoja Christel Schaldemose ir Delegacija ryšiams su Pietų Azija (DSAS). T. Tobgay pristatė nacionalinį ekologiškos miesto plėtros projektą „Gelephu Mindfulness City“, apimantį daugiau kaip 2 500 kvadratinių kilometrų prie Indijos sienos, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir kurti darbo vietas, kartu užtikrinant tvarumą.
Maldyvai
Nors su Maldyvais dar nesudarytas oficialus susitarimas, ES teikia bendradarbiavimo paramą kaimo bendruomenėms, taip pat turizmo ir klimato kaitos švelninimo priemonėms. 2018 m. liepos mėn. ES Užsienio reikalų taryba patvirtino tikslinių ribojamųjų priemonių asmenims ir subjektams, atsakingiems už kenkimą teisinei valstybei ar trukdymą įtraukiam politiniam sprendimui Maldyvuose, tai pat atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, sistemą. 2021 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas dėl ES ir Maldyvų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris yra svarbus dvišalių santykių etapas.
2023 m. birželio mėn. Briuselyje įvyko ketvirtasis ES ir Maldyvų vyresniųjų pareigūnų susitikimas, siekiant atšvęsti 40-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines. 2024 m. birželio mėn. Maldyvuose surengtas penktasis vyresniųjų pareigūnų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta abipusiam įsipareigojimui bendradarbiauti įvairiuose sektoriuose, įskaitant demokratines reformas, žaliąją pertvarką, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat gerą valdymą, žmogaus teises ir saugumą.
Maldyvams, kurie nuo 2011 m. nebepriklauso mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, 2013 m. buvo suteiktas didesnes nei vidutinės pajamas gaunančios šalies statusas. Ekonomika daugiausia grindžiama turizmu ir žuvininkyste. Kadangi turizmas sukuria 70 proc. BVP, Maldyvų ekonomikai didelę žalą padarė COVID-19 pandemija. 2021 m. rugpjūčio mėn. ES sutiko suteikti 2 mln. EUR nemokamą pagalbą viešbučių ir turistinių kelionių laivu turizmo sektoriams Maldyvuose plėtoti pagal projektą „ES parama atspariam MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) turizmo pramonės atsigavimui Maldyvuose“. 2021–2027 m. orientacinėje daugiametėje programoje daugiausia dėmesio skiriama dviem prioritetinėms Maldyvų sritims: skatinti ekologišką ekonomikos atsigavimą ir gerinti gerą valdymą, teisinę valstybę ir saugumą; 2021–2024 m. laikotarpiu ES skyrė 12 mln. EUR dotacijų savo partnerystėms su Maldyvais.
Klimato kaita Maldyvams kelia rimtų problemų, įskaitant kylantį jūros lygį ir pakrančių eroziją, ir kelia grėsmę jų ateičiai. Reaguodamas į tai, šalies parlamentas planuoja įgyvendinti savo pirmąjį Klimato aktą, kad sumažintų taršą ir apsaugotų aplinką. Per pastaruosius 20 metų jūros lygis Malėje pakilo beveik 4 mm per metus, ir prognozuojama, kad iki 2100 m. jis padidės 40–50 cm. Dėl to gali kilti paplūdimių erozijos, potvynių ir druskingumo problemų, kurios paveiktų 80 proc. pakrančių gyventojų ir keltų egzistencinę grėsmę tautai.
Šalyje yra didelis jaunimo nedarbas, esama gaujų smurto ir priklausomybės nuo narkotikų problemų. 2023 m. rugsėjo mėn. Mohamed Muizzu laimėjo prezidento rinkimus Maldyvuose po antrojo rinkimų turo, kuriame varžėsi prieš ankstesnį prezidentą Ibrahimą Mohamedą Solihą. Prezidentas M. Muizzu plačiai vertinamas kaip labiau palankesnis Kinijos, o ne Indijos interesams šalyje. Maldyvų parlamento rinkimai įvyko 2024 m. balandžio mėn. Prezidento M. Muizzu Kinijai palanki Nacionalinio kongreso partija laimėjo 70 iš 93 vietų. Tuo tarpu Indijai palanki Maldyvų demokratų partija gavo 15 vietų.
Jorge Soutullo / Cristina Stanculescu / Filipe ALCOBIA de MORAES