Viešieji pirkimai
Šioje faktų suvestinėje paaiškinamos ES viešųjų pirkimų taisyklės, t. y. procesas, per kurį valdžios institucijos, pavyzdžiui, ministerijos ar vietos valdžios institucijos, iš įmonių perka darbus, prekes ar paslaugas. Joje nurodomi teisės aktai ir aprašomos pagrindinės procedūros ir naujausios politikos reformos, įskaitant skaitmenizacijos, tvarumo ir tarptautinių viešųjų pirkimų priemones. Faktų suvestinėje akcentuojamas Europos Parlamento vaidmuo formuojant ir peržiūrint ES viešųjų pirkimų aktus.
Teisinis pagrindas
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo: 26 ir 114 straipsniuose nustatytas bendrosios rinkos teisinis pagrindas ir numatytos jos veikimui būtinos bendros ES taisyklės, be kita ko, viešųjų pirkimų srityje; 34, 56, 57 ir 62 straipsniais užtikrinama, kad viešųjų pirkimų rinka būtų atverta tarpvalstybinei konkurencijai prekių ir paslaugų srityje; 53 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis koordinuojamos nacionalinės taisyklės, turinčios įtakos galimybėms vykdyti ekonominę veiklą.
ES viešųjų pirkimų taisyklių tikslai
ES viešųjų pirkimų taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys (t. y. sutartys, kurias valdžios institucijos skiria įmonėms darbams atlikti, prekėms tiekti ar paslaugoms teikti) būtų sudaromos sąžiningai ir veiksmingai visoje ES atviroje bendrojoje rinkoje.
Pagrindiniai jų tikslai:
- užtikrinti vienodą požiūrį ir skaidrumą skiriant viešojo pirkimo sutartis;
- atverti nacionalines viešųjų pirkimų rinkas konkurencijai visoje ES;
- padėti valdžios institucijoms užtikrinti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami ekonomiškai naudingiausiu būdu;
- mažinti sukčiavimo ir korupcijos riziką;
- remti platesnius politikos tikslus, pavyzdžiui, inovacijas, skaitmenizaciją ir tvarumą.
Viešieji pirkimai sudaro apie 14 proc. ES BVP ir yra ypač svarbūs tokiuose sektoriuose kaip statyba, energetika ir telekomunikacijos. Todėl jie yra pagrindinė ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų ES bendrojoje rinkoje varomoji jėga. Viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas konkurencijai bendrojoje rinkoje padeda valdžios institucijoms užtikrinti geresnį kainos ir kokybės santykį, kartu remiant ES įmonių konkurencingumą ir skatinant skaidrias ir veiksmingas sutarčių skyrimo procedūras.
Pirmieji viešųjų pirkimų teisės aktai
Europos Bendrija priėmė teisės aktus, kuriais siekiama koordinuoti nacionalines taisykles, nustatant pareigas viešai skelbti konkursus ir taikyti objektyvius konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijus. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio buvo priimta keletas su viešaisiais pirkimais susijusių teisės aktų, tačiau vėliau Bendrijoje nuspręsta šios srities teisės aktus supaprastinti ir koordinuoti, todėl buvo priimta Direktyva dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos (Direktyva 2004/18/EB) ir Direktyva dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos (Direktyva 2004/17/EB). Po kelerių metų direktyva buvo nustatytos konkrečios viešųjų pirkimų gynybos srityje taisyklės (Direktyva 2009/81/EB), kurių tikslas – padėti gynybos bendrovėms patekti į kitų valstybių narių gynybos rinkas.
Viešųjų pirkimų politikos reforma
2014 m. Parlamentas ir Taryba priėmė naują viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį, kurį sudaro trys direktyvos:
- Viešųjų pirkimų procedūra;
- Komunalinio sektoriaus direktyva dėl pirkimų vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose;
- Koncesijų direktyva, kuria sukuriamas teisinis koncesijų suteikimo pagrindas, užtikrinant, kad visi ES ekonominės veiklos vykdytojai turėtų veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą prie ES rinkos, ir suteikiamas didesnis teisinis tikrumas dėl taikomų teisės nuostatų. Koncesijos – tai sutartys, kurias valdžios institucija skiria vienai ar daugiau įmonių darbams vykdyti arba paslaugoms teikti (pvz., dėl greitkelių priežiūros ir valdymo). Įmonės, kuriai suteikiama koncesija, atlygį sudaro visų pirma leidimas vykdyti darbus ar teikti paslaugas ir teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas.
2012 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl tarptautinės viešųjų pirkimų politikos. Juo buvo siekiama padaryti aiškesnes taisykles, kuriomis reglamentuojamas patekimas į ES bendrąją viešųjų pirkimų rinką ir procedūros, taikytinos įmonėms, prekėms ir paslaugoms iš ES nepriklausančių šalių. Juo taip pat buvo siekiama sustiprinti ES poziciją derantis dėl ES įmonių, prekių ir paslaugų patekimo į ES nepriklausančių šalių viešųjų pirkimų rinkas. Kadangi derybos buvo atsidūrusios aklavietėje, 2016 m. Komisija pateikė naują pasiūlymą. 2022 m. birželio 23 d. Parlamentas ir Taryba pasirašė tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę (TVPP). TVPP tikslas – skatinti atverti pasaulines viešųjų pirkimų rinkas.
Be to, 2023 m. liepos 12 d. įsigaliojo Užsienio subsidijų reglamentas (Reglamentas (ES) 2022/2560), kuriuo remdamasi Komisija gali šalinti iškraipymus ir užtikrinti vienodas sąlygas visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms. Naujosiomis taisyklėmis užtikrinama, kad užsienio subsidijų klausimą Komisija galėtų spręsti per atskiras viešųjų pirkimų procedūras, reikalaujant, kad ES viešieji pirkėjai į viešųjų pirkimų procedūras neįtrauktų įmonių, gavusių iškraipančių užsienio subsidijų.
2012 m. balandžio mėn. Komisija priėmė e. viešųjų pirkimų strategiją, kurioje nustatė tikslą iki 2016 m. vidurio visiškai pereiti prie e. viešųjų pirkimų. 2014 m. balandžio 16 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose.
2017 m. spalio 3 d. Komisija paskelbė du komunikatus: „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ ir „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex-ante vertinimas investicijoms skatinti“. Siekdama toliau gerinti ES viešuosius pirkimus (viešųjų pirkimų strategijos dokumentų rinkinys), ji taip pat paskelbė rekomendaciją dėl viešųjų pirkimų specializacijos.
Kandidatuodama užimti Komisijos Pirmininko pareigas Ursula von der Leyen savo 2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse paskelbė apie viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą siekiant leisti, kad tam tikruose strateginiuose sektoriuose vykdant viešuosius pirkimus pirmenybė būtų teikiama ES produktams, padėti užtikrinti ES pridėtinę vertę ir gyvybiškai svarbių technologijų, produktų ir paslaugų tiekimo saugumą ir modernizuoti bei supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles. 2024 m. gruodžio 13 d. Komisija pradėjo trijų pagrindinių viešųjų pirkimų direktyvų (Viešųjų pirkimų direktyvos, Komunalinio sektoriaus direktyvos ir Koncesijų direktyvos) vertinimą. Vertinimu buvo siekiama įvertinti jų taikymo rezultatus ir poveikį visoje ES ir tai, ar jos ir toliau atitinka paskirtį, ar jomis siekiama numatytų tikslų mažiausiomis sąnaudomis ir ar jos yra tinkamos dabartiniams uždaviniams spręsti.
Viešųjų pirkimų procedūra
Procedūros turi atitikti ES teisės principus, įskaitant laisvą prekių judėjimą, įsisteigimą ir paslaugų teikimą. Itin svarbūs tokie principai kaip vienodas požiūris, nediskriminavimas ir skaidrumas, taip pat turi būti laikomasi konkurencijos, konfidencialumo ir veiksmingumo principų.
A. Procedūrų rūšys
Kvietimai skelbti konkursus turi būti suderinti su įvairių rūšių procedūromis, grindžiamomis verčių sistema. Direktyvose numatyti kiekvienos viešojo pirkimo sutarties apytikslės vertės apskaičiavimo metodai ir susijusios procedūros.
- Atviro konkurso atveju pasiūlymą pateikti gali bet kuri suinteresuota įmonė.
- Riboto konkurso atveju pasiūlymą gali pateikti tik pakviesti kandidatai.
- Konkurso procedūros su derybomis atveju prašymą dalyvauti procedūroje gali pateikti bet kuri įmonė, tačiau pateikti pasiūlymą gali tik pakviesti kandidatai, atlikus vertinimą.
- Kai valdžios institucijos, skelbiančios kvietimą dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, negali apibrėžti savo poreikių, rengiamas konkurencinis dialogas; dialoge dalyvauja tik pakviesti kandidatai. Sutartys skiriamos remiantis geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijumi.
- Novatoriškiems sprendimams, kurių dar nėra rinkoje, rasti taikoma inovacijų partnerystės procedūra. Institucija bendradarbiauja su vienu ar keliais subjektais, vykdančiais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, siekdama viešojo pirkimo būdu susitarti dėl novatoriško sprendimo.
Ypatingais atvejais sutartys gali būti skiriamos be išankstinio skelbimo apie pirkimą.
B. Sutarčių skyrimo kriterijai
Perkančiosios organizacijos privalo skirti viešojo pirkimo sutartis remdamosi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, numatytu atlikus viešojo pirkimo taisyklių reformą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis (o ne mažiausia kaina), atsižvelgiant į kokybę, aplinkos ir socialinius veiksnius, gyvavimo ciklo sąnaudas ir inovacijas.
C. Skelbimo ir skaidrumo taisyklės
Vykdant viešojo pirkimo procedūras visais etapais turi būti užtikrintas būtinas skaidrumas. Tai daroma skelbiant pagrindinius viešojo pirkimo procedūrų elementus ir informaciją apie kandidatus bei dalyvius, taip pat pateikiant pakankamą visus procedūros etapus apimančią dokumentaciją.
D. Teisių gynimo priemonės sutarčių pažeidimo atveju
2007 m. Teisių gynimo priemonių direktyva užtikrinama veiksminga peržiūros sistema viešojo pirkimo taisyklių pažeidimų atveju. Joje nustatomas atidėjimo laikotarpis, kuriuo, priėmus sprendimą dėl sutarties, dalyviams suteikiama bent 10 dienų sprendimui peržiūrėti prieš institucijoms pasirašant sutartį. Šis laikotarpis suteikia galimybę užginčyti sprendimą.
E. Kiti viešojo pirkimo aspektai
2014 m. nustatytose taisyklėse pabrėžiama socialinė įtrauktis ir supaprastinamos paslaugų pirkimo sutartys. Jomis siekiama mažinti biurokratiją, padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) suteikiant galimybę naudotis Europos bendruoju viešųjų pirkimų dokumentu ir skatinti dalyti pirkimą į dalis. Pirmenybė teikiama e. viešiesiems pirkimams, nustatant konkrečius e. viešųjų pirkimų metodus. Direktyvose atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus dėl vidaus sutarčių skyrimo ir sugriežtinamos kovos su interesų konfliktais ir korupcija taisyklės.
Be to, taisyklėse akcentuojami žalieji viešieji pirkimai, atsižvelgiama į poveikį aplinkai ir leidžiamos nuorodos į ekologinį ženklą. Komunikate „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ žalieji viešieji pirkimai apibrėžiami kaip „procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami“. Komisija yra parengusi savanoriškus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus kelioms produktų grupėms ir siūlo nustatyti minimalius privalomus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus ir tikslus sektorių teisės aktuose, pavyzdžiui, Netaršių transporto priemonių direktyvoje (Direktyva 2019/1161/ES), Ekologinio projektavimo reglamente, naujame Statybos produktų reglamente ir Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente.
Po to, kai buvo priimtas 2020 m. Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, 2020 m. kovo 11 d. Komisija paskelbė darbinį dokumentą dėl ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų, taikomų duomenų centrams, serverių patalpoms ir debesijos paslaugoms, siekdama užtikrinti, kad duomenų centrų įranga ir paslaugos būtų perkamos aplinkai nekenkiančiu būdu, laikantis ES energetikos, klimato kaitos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslų.
Reaguodama į COVID-19 pandemiją, Komisija pasiūlė programą „ES – sveikatos labui“, kuria siekiama gerokai padidinti biudžetą, skiriamą viešiesiems pirkimams sveikatos srityje, įskaitant vaistus, vakcinas ir sveikatos duomenų sistemas. Reglamentas, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „ES – sveikatos labui“, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. Komisija pateikė naujas viešiesiems pirkėjams skirtas gaires dėl skubaus būtiniausios įrangos pirkimo, inicijavo penkis bendrus su valstybėmis narėmis asmeninių apsaugos priemonių viešuosius pirkimus ir akcentavo viešųjų pirkimų skaitmeninimą kuriant nacionalines e. viešojo pirkimo platformas – tai įeina į platesnę ekonomikos gaivinimo po COVID-19 strategiją.
Kalbant apie viešuosius pirkimus gynybos srityje, 2023 m. spalio mėn. buvo priimtas EDIRPA reglamentas, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus. Šiuo reglamentu siekiama gerokai padidinti gynybos išlaidas, skatinti bendradarbiavimu grindžiamas investicijas į bendrus projektus, stiprinti bendrus gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus, didinti investicijas į įvairius misijų pajėgumus, išnaudoti sinergiją, skatinti inovacijas ir stiprinti Europos gynybos pramonę, daugiausia dėmesio skiriant paramai MVĮ.
Europos Parlamento vaidmuo
Priimant 2014 m. viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinį Parlamentas atliko esminį vaidmenį. Jis nuolat ragino supaprastinti taisykles, užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, geresnę prieigą MVĮ, platesnį skaitmeninių priemonių naudojimą ir didesnę paramą tvarumui viešųjų pirkimų srityje.
Prieš priimant viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinį 2014 m. sausio 15 d., Parlamentas priėmė kelias rezoliucijas, tarp jų:
- rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje (2010 m. gegužės 18 d.);
- rezoliuciją dėl vienodų galimybių patekti į ES ir trečiųjų šalių viešųjų sektorių rinkas (2011 m. gegužės 12 d.);
- rezoliuciją dėl viešųjų pirkimų modernizavimo (2011 m. spalio 25 d.).
Siekdamas toliau gerinti ES viešuosius pirkimus, 2018 m. spalio 4 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl viešųjų pirkimų strategijos dokumentų rinkinio. Šioje rezoliucijoje, kuri remiasi ES viešųjų pirkimų teisės aktų analize, raginama gerinti skaitmeninių technologijų diegimą ES viešųjų pirkimų srityje, supaprastinti MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms skirtas priemones, didinti ES tiekėjų patekimo į ES nepriklausančių šalių viešųjų pirkimų rinkas galimybes ir pirkėjų specializaciją. 2020 m. lapkričio mėn. atlikus tyrimą „Teisinės kliūtys bendrosios rinkos taisyklėms“ nustatyta, kad specializacijos viešųjų pirkimų srityje skirtumai valstybėse narėse yra svarbi priežastis, kodėl sudaromos nevienodos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tyrime apie ES viešuosius pirkimus buvo apskaičiuota, kad Parlamento neseniai vykusios teisėkūros veiklos nauda sudaro iki 2,88 mlrd. EUR per metus. Taip pat 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvos iš esmės padidino skirtų sutarčių vertę nuo mažiau nei 200 mlrd. EUR iki maždaug 525 mlrd. EUR.
2020 m. balandžio mėn. informaciniame pranešime „ES viešųjų pirkimų aktai“ nagrinėjama, kaip šie aktai padeda siekti Paryžiaus susitarimo ir Žiedinės ekonomikos strategijos tikslų. Šį tyrimų dokumentą užsakė Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas ir juo buvo remtasi rengiant rezoliuciją „Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas“. Ši rezoliucija buvo priimta 2020 m. lapkričio 25 d.
2021 m. vasario 22 d. IMCO komitetui buvo pateiktas COVID-19 poveikio bendrajai rinkai tyrimas. Jame siūlomi politikos metodai būsimoms krizėms įveikti, įskaitant vakcinų kūrimui rezervuotas lėšas ir ES lygmens taisyklių koordinavimą. Tyrime pabrėžiama, kad valstybės narės dėl krizės intensyvumo greitai įžvelgė suderintų pastangų perkant medicinos ir asmenines apsaugos priemones svarbą.
2021 m. gruodžio 1 d. IMCO komitetas kartu su Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu surengė viešąjį klausymą dėl tvaraus viešojo pirkimo. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip viešasis pirkimas galėtų padėti siekti Europos žaliojo kurso tikslų.
2022 m. gegužės mėn. IMCO komiteto užsakytame tyrime „Bendroji skaitmeninė rinka ir viešojo sektoriaus skaitmenizacija“ aptariamas ES platformos „GovTech“ potencialas modernizuojant viešąjį sektorių.
2025 m. rugsėjo 9 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl viešųjų pirkimų, kurioje Komisija raginama supaprastinti dabartinę sistemą, sumažinti biurokratizmą ir reguliavimo naštą, kartu išlaikant aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir didinant ES konkurencingumą.
2025 m. spalio 14 d. Komisija paskelbė savo atliktą trijų ES viešųjų pirkimų direktyvų vertinimą. Šis vertinimas, kuris apima 2016–2024 m. laikotarpį, yra pasirengimo būsimam Viešųjų pirkimų teisės aktui, kuris turėtų būti priimtas 2026 m. antrąjį ketvirtį, dalis ir buvo atliktas laikantis Geresnio reglamentavimo gairių. Vertinimas buvo aptartas IMCO komitete 2025 m. lapkričio 11 d. keitimosi nuomonėmis su Komisija metu.
Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Ekonomikos ir augimo teminis skyrius. Daugiau informacijos pateikiama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto interneto svetainėje.
Georgios ATHANASIADIS