MARIUS THALASSA
Vertė UAB „KNYGŲ MINISTERIJA“
TURINYS ĮŽANGA
Kodėl senovės Egiptas vis dar toks svarbus / 7
LAUKO UŽRAŠAI I
Plynaukštė prieblandoje / 28
1 SKYRIUS
Akmuo ir tyla / 33
I APMĄSTYMAS
Akmens svoris / 48
2 SKYRIUS
Paslėptoji geometrija / 51
LAUKO UŽRAŠAI II
Laboratorija ir kapavietė / 66
3 SKYRIUS
Kūno alchemija / 73
II APMĄSTYMAS
Amžinybės anatomija / 86
LAUKO UŽRAŠAI III
Nakties observatorija / 89
4 SKYRIUS
Akmens dangūs / 93
III APMĄSTYMAS
Sielos kompasas / 104
LAUKO UŽRAŠAI IV
Šešėlių šventykla / 108
5 SKYRIUS
Slaptosios mokyklos / 111
IV APMĄSTYMAS
Vidinė salė / 126
LAUKO UŽRAŠAI V
Rezonanso eksperimentas / 129
6 SKYRIUS
Gyvoji piramidė / 133
V APMĄSTYMAS
Akmens atodūsis / 145
LAUKO UŽRAŠAI VI
Dulkių archyvaras / 150
EPILOGAS
Akmens atmintis / 153
AUTORIAUS PASTABA / 163
PASTABOS IR ŠALTINIAI / 167
ĮŽANGA
KODĖL SENOVĖS
EGIPTAS VIS DAR
TOKS SVARBUS
Gizos piramidės, Egiptas. Iš kairės į dešinę: Mikerino, Chefreno, Cheopso. Nuotrauka daryta iš oro baliono, maždaug 600 metrų aukščio.
Yra kraštovaizdžių, kurie atrodo senesni už istoriją.
Egiptas – vienas iš jų.
Iš tolo Gizos plynaukštė atrodo apgaulingai paprasta: žemos, blyškios klinties kalvos, kelios pabirusios palmės ir į dykumą nusidriekusi kelio juosta. Tačiau artėjant ima ryškėti aiškiai ir tikslingai struktūrizuota jos geometrija. Didžioji piramidė ne šiaip stūkso horizonte – ji jį įtvirtina. Atrodo, kad visas peizažas sukasi aplink šį vienintelį atskaitos tašką, tarsi pati gravitacija būtų sutvarkiusi dykumą pagal jo buvimą.
Du šimtus metų archeologai matavo, fotografavo, kasinėjo ir atkūrinėjo šių statinių modelius įvairiausių technologijų pagalba. Retai kada senovės pasaulis buvo taip nuodugniai kartografuotas, tačiau kuo atidžiau žvelgiame, tuo mįslė darosi gilesnė. Kiekviena nauja technologija – lidaras, georadaras, miuonų tomografija – atskleidžia, kad Egiptas vis dar slepia tai, ko kol kas neįmanoma paaiškinti. Akmenys pergyveno visas interpretacijas.
NEBAIGTAS POKALBIS
Kai pirmą kartą atvykau į Gizą, buvau ne įtikėjęs
jos mistiškumu piligrimas, o skeptikas su fotoaparatu, užrašų knygele ir pernelyg daug iš JSTOR (skaitmeni
nės akademinių straipsnių saugyklos Journal Storage) atsisiųstų straipsnių. Buvau skaitęs egiptologų Marko
Lehnerio (Mark Lehner), Diterio Arnoldo (Dieter Arnold), Rainerio Stadelmano (Rainer Stadelmann) argumentus, jie savo hipotezes grindė įrodymais, kad šiuos paminklus buvo įmanoma pastatyti pasitelkus žmogaus meistriškumą, organizuotumą ir ištvermę. Taip pat skaičiau ir kontrargumentus – Grehamo Hankoko (Graham Hancock), Roberto Bovalio (Robert Bauval), Kristoferio Dano (Christopher Dunn), kurių hipotezės kalbėjo apie prarastas epochas ir pamirštus mokslus, teiginius.
Tiesa slypi kažkur tarp šių dviejų kraštutinumų. Šios knygos tikslas – ne palaikyti vieną ar kitą stovyklą, o atkurti dialogą, kurio abi pusės vengė: kokia buvo senovės egiptiečių žinojimo prigimtis, iš kur ar iš ko jie sėmėsi žinių?
Žinome, kad Egipto civilizacija gyvavo ilgiau nei visa
šiuolaikinė istorija po Romos imperijos žlugimo. Ta pati dinastinė linija, prasidėjusi apie 3100 m. pr. m. e., viena ar kita forma tęsėsi beveik tris tūkstantmečius. Per tą laiką egiptiečiai sukūrė pirmąjį valstybinį administravimą, pirmąją formaliosios matematikos sistemą, vieną anksčiausiai užfiksuotų medicinos tradicijų ir archi
tektūrą, kuri iki šiol yra tobulumo pavyzdys. Vis dėlto mes juos vertiname taip, tarsi jie stovėtų ant civilizacijos slenksčio, o ne brandžiame jos centre.
IŠLIKIMO GEOMETRIJA
Stovint prie Didžiosios piramidės papėdės galima pajusti tiesiogine prasme tobulos geometrijos svorį.
Kiekvienos kraštinės pagrindo ilgis siekia apie 230,4 metro – kelių centimetrų tikslumu, – o orientacija į tikrąją šiaurę nukrypsta mažiau nei trimis lanko minutė
mis. Aukščio ir pagrindo ilgio santykis atitinka aukso pjūvį* vienos tūkstantosios dalies tikslumu. Nesvarbu,
* Aukso pjūvis – matematinė proporcija (≈1,618), laikoma estetiškai tobula. Ši proporcija pasireiškia gamtoje, mene ir architektūroje – nuo sraigės kiauto iki Partenono ir Didžiosios piramidės proporcijų.
ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar ne – toks tikslumas liudija apie civilizaciją, kuri garbino tvarką ir tikslumą.
Britų matininkas Flindersas Petris (Flinders Petrie), 1883 metais išmatavęs visus Gizos paminklų matmenis, rašė, kad apdailos akmenų darbų tikslumas pranoko
šiuolaikinį mūrą. Jis pažymėjo, jog siūlės tarp masyvių
blokų vidutiniškai siekė vieną penkiasdešimtąją colio dalį – tokios plonos, kad tarp jų neįkištum skutimosi peiliuko. Toks tikslumas, pasiektas variniais kaltais ir dolerito trupintuvais, sunkiai tikėtinas net ir šiandien.
Šiuolaikiniai Denyso Stokso (Denys Stocks) ir kitų
eksperimentai parodė, kad, įdėjus pakankamai darbo, kaltais ir užgrūdintais variniais įrankiais galima efektyviai pjauti minkštą klintį. Tačiau granitas – medžiaga, naudota vidinėms menėms, – pagal Moso skalę yra
septynis kartus kietesnis už varį. Net ir naudojant abrazyvus, pastangos, reikalingos vienam kubiniam metrui apdirbti, būtų milžiniškos. Kai inžinieriai, naudodami kvarco smėlį, atkuria senovinius pjūvius, jiems pavyksta atkartoti mikroskopiniais grioveliais išraižytą struktūrą, bet ne veidrodinius paviršius, rastus Didžiosios piramidės Karaliaus menėje.
Archeologo sero Viljamo Metju Flinderso Petrio (William Matthew Flinders Petrie) portretas, 1903 m.
INŽINERIJA KAIP FILOSOFIJA
Kyla pagunda tai laikyti technine mįsle ir ties tuo sustoti. Tačiau egiptiečiai neatskyrė inžinerijos nuo filosofijos. Kosminei ir moralinei tvarkai apibūdinti jie vartojo žodį maat* – pusiausvyra, proporcija, teisingumas, tiesa. „Sutvarkyti pagal maat“ reiškė priderinti ką nors prie visatos harmonijos. Pastatas, valdovas ar net upė galėjo būti maat – tai yra, harmoningai derėti prie visatos tvarkos.
Ši pasaulėžiūra persmelkė kiekvieną matavimą, kiekvieną lygiavimą. Uolektis, pagrindinis ilgio matas, buvo kildinama iš žmogaus kūno – atstumo nuo alkū
nės iki viduriniojo piršto galiuko, bet standartizuota atliekant astronominius stebėjimus. „Karališkoji uolektis“ buvo kalibruojama pagal žvaigždžių judėjimą, konkrečiai – pagal Sirijaus, kasmetinio Nilo potvynio šauklio, patekėjimą. Matavimai, biologija ir kosmologija buvo vienos sistemos dalys.
* Maat – senovės Egipto sąvoka, reiškianti kosminę ir moralinę tvarką, tiesą bei teisingumą. Tai principas, pagal kurį turėjo būti grindžiama tiek visatos, tiek žmogaus elgesio harmonija.
Pati Didžioji piramidė atspindi šią vienybę. Jos pagrindas beveik tobulai sulygiuotas su pagrindinėmis pa
saulio kryptimis, o tai rodo ne tik kruopštų stebėjimą, bet ir teorinį Žemės išlinkimo supratimą. Iš Karaliaus ir Karalienės menių vedančios šachtos nukreiptos į konkrečias
žvaigždes – Oriono juostą ir Sirijų, simbolizuojančius
Ozyrį ir Izidę. Piramidės architektūra viename statinyje
užkoduoja mitą, astronomiją ir fiziką – tai sintezė, kurią
šiuolaikinės disciplinos padalytų į tris atskiras sritis.
PASTANGŲ ARCHEOLOGIJA
Asuano granito karjerai iki šiol liudija žmogaus dar
bo pėdsakus – dulkėse išsibarsčiusios dolerito kaladės, o griovyje guli įskilęs, tik iš dalies iškaltas Neužbaigtasis
obeliskas. Jo mastas sunkiai suvokiamas: daugiau nei 40
metrų ilgio ir apie 1200 tonų svorio. Akmenskaldžiai pradėjo jį atskyrinėti nuo uolos masyvo, bet, atsiradus
įtrūkimui, darbai buvo nutraukti. Aplinkinį griovį iš
margino gilios, suapvalintos žymės – dolerito smūgių į
granitą pėdsakai, neabejotinas akmenyje sustingęs žmogaus rankų ritmas.
Šis vaizdas yra mokslinio modelio, naudojamo Gizos
Didžiosios piramidės miuografijai (miuonų vaizdinimui), vizualizacija. Ši technika naudoja natūraliai susidarančius kosminių spindulių miuonus, kad sukurtų didelių struktūrų tomografinį vaizdą, panašiai kaip rentgeno spinduliai. Pavaizduotas modelis yra simuliacija, o ne tikrosios piramidės nuotrauka. Taškai žymi imituotų ertmių (tuščių erdvių) masyvą kietame piramidės betono modelyje. Tokie modeliai kuriami tam, kad būtų galima išbandyti ir patobulinti įrangą bei metodus, skirtus aptikti paslėptas ertmes ar struktūras tikrojoje Didžiojoje piramidėje.
Ašių žymėjimai X, Y ir Z nurodo trimatės koordinačių sistemos, naudotos simuliacijoje, kryptis. (Journal of Advanced Instrumentation in Science)
Stovint ten galima suvokti ir senovės technikos galimybes, ir jos ribas. Egiptiečiai nebuvo magai – jie buvo
žmonės, puikiai supratę ryšį tarp pastangos ir rezultato. Jie žinojo, kad akmenį galima „išmokyti“ skilti pagal numatomas linijas. Jų genialumas slypėjo ne įrankiuose, o kantrybėje – ir sistemoje, kuri suteikė tokiai kantrybei prasmę.
Archeologai apskaičiavo, kad Didžiajai piramidei pastatyti reikėjo apie 2,3 milijono akmens blokų, sveriančių nuo 2 iki 80 tonų. Kad statyba būtų baigta per Cheopso (Chufu) 27 metų valdymo laikotarpį, per dieną šviesiuoju metu turėjo būti padedamas vienas blokas kas dvi minutes. Vien šis skaičiavimas rodo logistikos lygį, neprilygstantį jokiai kitai organizacijai iki pat pramonės revoliucijos. Tačiau, priešingai nei modernioje pramonėje, čia grožis buvo ne tikslas, o šalutinis darbo vaisius. Egiptiečiai tikėjo, kad tikslumas yra atsidavimo visatos jėgoms forma.
TARP MOKSLO IR SIMBOLIO
Kiekviena epocha Egiptą aiškina pagal savo supratimą. Devynioliktasis amžius piramides laikė architektūrinio klasicizmo viršūne. Dvidešimtasis – pavertė jas
ĮSIGYKITE KNYGĄ DABAR
